Naujienos 

Šiandien informacinės technologijos (IT) lemia ekonominę ir socialinę šalies plėtrą, taip pat daugelio žmonių tobulėjimą bei konkurencingumą. IT išmanymas ir valdymas leidžia dirbti IT sektoriuje, kuriame šiandien jaučiamas nemažas specialistų poreikis.

Viena „atspariausių“ rinkų

Aukštų technologijų lygis auga labai sparčiai. Įmonių veikla yra neatsiejama nuo įvairių techninių priemonių ir technologijų. Jau šiandien sėkmė rinkoje priklauso nuo to, kas geriau supranta ir valdo IT sprendimus. Sėkmingą IT sektoriaus vystymąsi lemia technologijų tobulėjimas ir didėjantis jų poreikis.

AB TEO LT, įmonių grupės, teikiančios plačiajuosčio interneto prieigas ir balso telefonijos paslaugas, personalo skyriaus direktorius Edis Kasperavičius teigia, kad IT yra vienas tokių sektorių, kuris plėtojasi beveik bet kokiomis sąlygomis.
„Teikiant informacinių technologijų paslaugas, labai sunku pasakyti, kur baigiasi ribos. Plėtros galimybės priklauso nuo informacinių technologijų sektoriaus ir susijusių sričių integralumo. Apskritai IT sektoriaus neveikia tos krizės, kurios pastaruoju metu purto nekilnojamojo turto ir statybų sritis. Manau, kad bet kuri Lietuvos įmonė patvirtintų šį teiginį. IT sektorius teikia paslaugas, kurių reikia bet kuriuo metu, esant bet kokioms sąlygoms“, - tikina E. Kasperavičius.

Šioje srityje dirbančių specialistų teigimu, įvairūs IT sprendimai padeda įmonėms įgyti konkurencinių pranašumų ir išvengti verslą apėmusio ekonomikos sąstingio. „Tai ypač svarbu šiuo metu, kai konkurencija tarp įmonių nuolatos didėja. Siekiant užtikrinti sėkmę pokyčių laikotarpiu, bendrovėms bus reikalingos pažangiausios technologijos, kurios leistų padidinti darbo našumą bei efektyvumą, įgyti išskirtinumą“, - įsitikinusi UAB „Blue Bridge“ administracijos skyriaus vadovė Alma Reketienė.

Anot pašnekovės, tikėtina, kad tos bendrovės, kurių tikslas pasibaigus sąstingio laikotarpiui sustiprinti savo pozicijas, tikrai investuos į IT sprendimus. Ekspertai prognozuoja, kad Lietuvoje įmonių investicijos į informacines technologijas kasmet augs 9,4 proc. „Blue Bridge“ specialistų nuomone, šis skaičius ateityje turėtų būti dvigubai didesnis. „Tačiau šiandien reikia nepamiršti, jog investicijų į informacines technologijas augimas labiausiai priklausys nuo to, kaip ekonomikos krizė paveiks mūsų šalies verslininkų mąstymą“, - aiškino A. Reketienė.

Nepakanka specialistų

Didžiausios šalies IT bendrovės piešia itin palankias IT sektoriaus plėtros perspektyvas. Natūralu, kad augant informacinių paslaugų paklausai, didėja jas teikiančių įmonių ir specialistų poreikis. Jau dabar daugelis įmonių kalba apie IT specialistų trūkumą.

„Lietuvoje paruošiami specialistai yra tikrai geros kvalifikacijos, tačiau jų trūksta. Taip yra dėl keleto priežasčių. Visų pirma, daugelis gerų specialistų, ruošiamų Lietuvoje, „nuteka“ į kitas šalis. IT specialistams nesvarbu, kur dirbti – Lietuvoje, Indijoje ar kitoje šalyje. Kita vertus, IT sektorius plėtojasi taip greitai, kad tiesiog jų nebeparuošiama pakankamai“, - sako TEO LT, AB personalo skyriaus direktorius ir priduria, kad tokia situacija yra susiklosčiusi daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje.

Ne viena šalies bendrovė tikina, kad Lietuvoje parengiami geri IT specialistai, todėl jie paklausūs užsienio šalyse. Vyriausybė pripažįstą didžiulį protų nutekėjimą IT srityje, tačiau pastangos sustabdyti šį procesą – menkos.

Trūksta profesinių žinių

Dauguma IT bendrovių teigiamai vertina šalies IT specialistų kvalifikaciją, tačiau tikina, kad aukštosios mokyklos būsimuosius specialistus paruošia gana prastai. Anot UAB „Blue Bridge“ administracijos skyriaus vadovės A. Reketienės, Lietuvos aukštosios mokyklos studentams suteikia tik bendrąsias žinias.

„Mūsų praktika rodo, kad daugeliui absolventų trūksta naujausių informacinių technologijų žinių, profesinių įgūdžių, todėl labai svarbu, jog studentai patys nuolat domėtųsi pasirinktos srities naujovėmis, papildomai skaitytų profesinę literatūrą“, - kalbėjo A. Reketienė.

Nors daugelis įmonių skundžiasi, kad studijas baigusiems studentams trūksta profesinių žinių, praktinio pasirengimo, kai kurie darbdaviai linkę manyti, kad trūkstamų įgūdžių galima įgyti tik darbe.

„Aš manau, kad jauni žmonės mokosi darbe. Žinoma, pagrindą jie įgyja aukštosiose mokyklose, tačiau vėliau tos žinios yra tobulinamos darbe. Būtent čia jie ir mokosi toliau“, - įsitikinęs E. Kasperavičius.

Stengiasi prisitaikyti

Nesibaigiantys aukštųjų mokyklų ginčai su darbdaviais apie studentų profesinį pasirengimą vyksta dėl daugelio specialybių, IT – ne išimtis. Universitetų, kolegijų atstovai tikina, kad studijų programas stengiamasi pritaikyti, kad jos atitiktų šiuolaikinius poreikius. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais KTU Informatikos fakultete pradėta dėstyti nauja informacinių technologijų magistrantūros programos specializacija – informacijos sauga, į kurią priimti 25 studentai.

Tačiau aukštųjų mokyklų atstovai pabrėžia, kad studijų programos turi atitikti šiuolaikinius IT srities reikalavimus, o ne individualių įmonių poreikius.

Svarbiausia įmonės vertybės

Nors darbdaviai akcentuoja, kad studentų profesinis pasirengimas yra labai svarbus, tačiau taip pat aukšti reikalavimai keliami ir būsimųjų darbuotojų asmeninėms savybėms. Daugelis įmonių akcentuoja, kad aukštųjų mokyklų absolventai turi turėti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir atitikti įmonės vertybinius reikalavimus.

„Jeigu jaunas žmogus yra aktyvus, atviras naujovėms, linkęs dirbti, tuomet net ir profesinės spragos netrukdys jam pasiekti tikslo. Mūsų įmonėje kiekvienas studentas gali laisvai mokytis, svarbu, kad jis to norėtų. Kaip ir daugelis organizacijų mes visų pirma kalbame apie įmonės vertybių, filosofijos atitikimą. Taigi norėčiau akcentuoti vertybinį, o ne profesinį aspektą“, - sako E. Kasperavičius.

Anot pašnekovo, tinkamai paruoštų specialistų galima surasti nemažai, tačiau aktyvių, entuziastingų, galvojančių apie tai, kaip sėkmingai plėtoti įmonės veiklą, yra nedaug.

Skatina praktiką

Daugelis darbdavių, siekdami, kad būsimieji darbuotojai atitiktų įmonės vertybes, įgytų atitinkamų, konkrečiai įmonei reikalingų profesinių žinių, organizuoja studentams skirtas praktikas. Tokių praktikų metu studentai turi galimybę susipažinti su tam tikros įmonės veikla, specifika, pasižiūrėti, kaip teorinės žinios pritaikomos praktikoje.

Dažniausiai darbdaviai bendradarbiauja su šalies aukštosiomis mokyklomis, būsimų praktikantų ieško Karjeros dienų metu ar patys rengia praktinius mokymus. E. Kasperavičius pasakoja, kad AB TEO LT sulaukia nemažai studentų, norinčių atlikti praktiką būtent šioje įmonėje.

„Mes dalyvaujame įvairiuose karjeros dienoms skirtuose renginiuose, tačiau dažniausia studentai patys mus susiranda. Taip pat turime keliolika bendradarbiavimo sutarčių su įvairiomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis“, - sako AB TEO LT personalo skyriaus direktorius.

„Blue Bridge“ administracijos direktorė teigia, kad viena didžiausių IT bendrovių Lietuvoje siekia, kad studentai atliktų praktiką jų įmonėje. „Bendradarbiaujame su įvairiais universitetais, prisidėjome įrenginėjant Vilniaus universiteto Karjeros centrą, kasmet dalyvaujame Karjeros dienose. Aktyviai kviečiame studentus atlikti praktiką mūsų įmonėje, nes daugelis jų, susipažinę su konkrečiais mūsų įmonės reikalavimais, veikla, lieka čia dirbti ir tampa kvalifikuotais IT specialistais“, - teigia A. Reketienė.

Pasak didžiųjų IT įmonių atstovų, studentai, atitikę vertybinius organizacijos reikalavimus, pasibaigus praktikai turi galimybę įsidarbinti įmonėje.

„Pirmiausiai siekiame išsiaiškinti, ar darbuotojui priimtinos įmonės vertybės, koks jo požiūris į darbą, kokie jo prioritetai, taip pat kreipiame dėmesį, ar žmogus domisi būsimo darbo sritimi, yra linkęs mokytis, tobulėti ir siekti rezultatų. Jeigu jaunas žmogus atitinka šiuos kriterijus – jis turi nemenkas galimybes įsidarbinti mūsų įmonėje“, - sako „Blue Bridge“ administracijos skyriaus vadovė.