www.delfi.lt
Didelė darbo jėgos stoka, kurią įtakojo emigracija ir sparti ekonominė plėtra, pastaraisiais metais skatino darbdavius daug dėmesio skirti darbuotojams: jų darbo sąlygoms, motyvavimui, lojalumui skatinti, pagaliau – požiūriui į žmogiškuosius išteklius apskritai. Šiuo metu darbo rinkoje situacija apsivertė aukštyn kojomis – nedarbas auga, o darbdavys vėl gali rinktis ir diktuoti sąlygas. Kyla klausimas, ar ekonomikos sunkmečiu Lietuvos darbdaviai pasinaudos šia galimybe ir grįš į ankstesnę situaciją?
Ar sunkmetis keis darbuotojų ir darbdavių santykius?
Personalo valdymo specialistai nėra linkę pateikti vieningo atsakymo. Anot „Personalo vadovų paslaugos“ direktorės Jūratės Jurgilienės, santykiuose su darbuotojais darbdaviai įvertina tiek ekonominę aplinką, tiek padėtį darbo rinkoje. Todėl, nors požiūris ir keisis, kalbėti apie grįžimą į ankstesnę situaciją būtų netikslu:
„Visgi tie darbdaviai, kurie ir anksčiau buvo linkę diktuoti sąlygas arba dar neįvertino produktyvių darbuotojo ir darbdavio santykių naudos, pasinaudos dabartine situacija savo sąlygoms diktuoti“, - įsitikinusi Jūratė Jurgilienė.
Panašios nuomonės laikosi ir „Mažeikių naftos“ personalo direktorė Jolanta Jonušienė, teigianti, kad būtų visiškai neprotinga dirbtinai naudotis susiklosčiusia situacija. „Nieko nėra svarbiau už nuoseklius, ilgo laikotarpio planais paremtus santykius su darbuotojais. Žinoma, jei kompanijos situacija yra iš esmės pasikeitusi, būtina priimti ir darbuotojams nepalankius sprendimus. Esu tos nuomonės, jog ne visi darbdaviai elgsis dorai, bus ir dirbtinio naudojimosi situacija“, – mano personalo valdymo specialistė.
Kai įmonių strategijos tikslas – išlikimas
Garsus personalo valdymo ekspertas, Kornelio universiteto (JAV) profesoriaus Patrick Wright, praėjusį mėnesį „Baltijos lyderystės ugdymo instituto“ kvietimu vedęs seminarą Lietuvos vadovams, teigia, jog įmonių strategija plačiąja prasme šiandien kinta nuo „sėkmės“ prie „išlikimo“. Išlikimas – tiek versle, tiek gyvenime – dažnai gali būti dalykas, kuriuo pateisinamas įprastomis sąlygomis nepriimtinas elgesys. Žmogiškųjų išteklių atveju, tai gali būti susiję su darbuotojų išnaudojimu, nepagarbiu elgesiu ir pan.
Tokius pakankamai drastiškus pasvarstymus personalo specialistai vertina labai atsargiai. Anot „Blue Bridge“ administracijos skyriaus vadovės Almos Reketienės, darbdaviai tokiu elgesiu parodytų labai trumparegišką požiūrį: „Juk ekonominis sunkmetis praeis ir žmonės įvertins buvusį darbdavių elgesį. Be to, negalima tikėtis, kad žmonės dės daugiau pastangų, kurių kaip tik krizės metu reikia, jei nesijaus vertinami ir gerbiami“, – teigia vadovė.
Lietuvos specialistų nuomone, netinkamą elgesį su darbuotojais gali įtakoti darbdavių kompetencijos stoka. „Ekonominio sunkmečio sukeltas stresas gali dar labiau užaštrinti kompetencijos spragas“, – svarsto Jūratė Jurgilienė.
Profesorius Patrick Wright tvirtina, jog efektyviausias būdas krizės metu išlaikyti pagarbą bei pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo – aktyvi komunikacija: „Šiuo metu išgyvename didelės nežinomybės laikus, o labai mažai žmonių mėgsta dirbti tokiomis sąlygomis. Todėl lyderiams būtina bendrauti su darbuotojais, parodant, kad jie supranta bendrovei iškilusias problemas ir yra tikri dėl pasirinktos jų sprendimo strategijos teisingumo“, - aiškina P.Wright. Anot jo, priešingu atveju personalas praras pasitikėjimą lyderiu ir bendrovės veikla pakriks.
Dėmesio centre – kertiniai įmonės darbuotojai
Sunkmečiu didžiosios dalies įmonių gelbėjimosi planas – kaštų mažinimas, optimizuojant darbuotojų skaičių, mažinant atlyginimus ar naikinant įvairius priedus. Paklausti apie personalo valdymą šiuo laikotarpiu specialistai atkreipia dėmesį, kad šiandien yra pakankamai svarbi darbuotojų diferenciacija – stengiamasi išsaugoti kertinius organizacijos darbuotojus.
Anot telekomunikacijų bendrovės „TEO LT“ personalo vadovo Edžio Kasperavičius, personalo vadybos strategija gera ir prasminga yra tuomet, kai siejasi su verslo strategija bei skirta padėti įgyvendinti pastarąją. Todėl geru atveju personalo vadyba priklausys nuo bendros verslo strategijos ir, jei pastaroji bus orientuota į išgyvenimą valdant kaštus, tai neišvengiamai kalba eis apie kaštų mažinimą. Jeigu ji bus orientuota į situacijos išnaudojimą, mobilizuojant resursus ir plėtojant ilgalaikės sėkmės platformą, tai tada organizacijos bus tiesiog priverstos galvoti ir apie talentų išsaugojimą bei ugdymą.
Tuo tarpu J.Jonušienė pabrėžia, kad rūpintis kertiniais įmonės darbuotojais būtina nuolat: „Nereikia manyti, jog kvalifikuočiausi darbuotojai nėra laukiami pas konkurentus. Bijau, kad daugelis vadovų šiandien mano, jog žmogus „nekels sparnų“. Talentingiausi visada turi tokias galimybes“, – pabrėžia specialistė.
Investuoti į darbuotojų kompetencijos kėlimą svarbu net krizės metu
P. Wright tiki, kad net krizės laikotarpiu darbuotojų kompetencijos kėlimo klausimas išliks aktualus: „Jei ekonominio pakilimo laikotarpiu daug dėmesio buvo skiriama didžiajai kolektyvo daliai, tai per krizę darbdavių dėmesys susiaurės iki „talentų“ mažumos, į kuriuos bus ir toliau investuojama. Tad šie – vertingiausi – įmonių darbuotojai mažiau pajus krizės padarinius darbo sąlygoms bei atlygiui“, – mano profesorius.
Informacinių technologijų srityje dirbančios Almos Reketienės nuomone, šiame verslo segmente dirbančios įmonės neišvengiamai turi investuoti į darbuotojų kompetencijos kėlimą. Anot jos, kertinių kompetencijų vystymas kaip tik gali padėti greičiau ir lengviau įveikti sunkumus. „Šiuo laikotarpiu Lietuvos įmonėms reikalingos pažangiausios technologijos, kurios leidžia padidinti darbo našumą ir efektyvumą, o mums reikia turėti specialistų, žengiančių koja kojon su technologijų vystymusi, galinčių pasiūlyti mūsų klientams šiuolaikiškus sprendimus“, – kalba „Blue Bridge“ administracijos skyriaus vadovė.
„Jei sėdėsime sudėję rankas, tai duobėje būsime dar ilgiau. Darbuotojų kvalifikacija reikia rūpintis nuolatos. Sunkmečiu svarbu pirmiausia atsakyti į klausimą: kokios kompetencijos mums svarbiausios, kas vertas būti ugdomas, ir kokia iš to nauda darbuotojui bei kompanijai“, – įsitikinusi „Mažeikių naftos“ personalo direktorė.
Konkurencingumą tarp įmonių lemia darbuotojų kompetencijos rodikliai, kurie gali sumenkti dėl sumažėjusių investicijų į darbuotojus. „J.Friisberg & Partners“ konsultantės Nijolės Kelpšaitės nuomone, sumažinus ar iš vis nutraukus investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, Lietuvos bendrovių konkurencingumas nukentės:
„Tikiuosi, kad įmonės sugebės įvertinti kertinius darbuotojus ir į juos investuos. Bet protingai, nes buvo investuojama pagal planą arba visiškai atsitiktinai, neįvertinant į ką verta investuoti, ir negalvojant, ko įmonei reikės ateityje – kokią naudą, vertę tai duos ne tik žmogui, bet ir įmonei. Dabar labai geras laikas galvojimui“, – įsitikinusi N. Kelpšaitė.