PARĖMĖ. Tapytojas dėkingas verslininkui už galimybę tapyti Lietuvos praeities epizodus
Lietuvos rytas
Rūta Mikšionienė
„Norėjau parodyti, kad mūsų tauta turi didingą praeitį ir šimtmečių palikimą, kuriuo gali ir turi didžiuotis“, – ištarė tapytojas Giedrius Kazimierėnas.
Vilniaus rotušėje šiandien atidaroma G.Kazimierėno sukurto istorinių paveikslų ciklo paroda, kurioje galima pamatyti 7 įspūdingo dydžio drobes. Didžiausia jų – „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų vandenų“ – yra 2,5 metro aukščio ir net 9 metrų pločio.
„Iš pradžių buvo baisu, o dabar taip gerai jaučiuosi tapydamas trijų metrų aukščio darbą, kad nežinau, kaip reikės grįžti prie mažesnių paveikslų“, – prisipažino pernai 60 metų jubiliejų šventęs dailininkas.
Valstybės lėšų neprireikė
Paklaustas, ar tokie didžiuliai darbai nebuvo kuriami galvojant apie baigiamus statyti Valdovų rūmus, tapytojas sakė girdėjęs vieno įtakingo žmogaus repliką, kad rūmuose nebus nė vieno šiuolaikinio menininko darbo, todėl nesitiki ten pamatyti ir savo paveikslų.
Lietuvos tūkstantmečiui skirtai ekspozicijai surengti neprireikė valstybės lėšų. Pagrindinis parodos rėmėjas – viena didžiausių Lietuvoje informacinių technologijų įmonių „Blue Bridge“. Ji šalies kultūriniame gyvenime garsėja kaip Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, įvairių koncertų, džiazo festivalių rėmėja.
Linkę save nuvertinti
G.Kazimierėno manymu, šiuolaikinėje visuomenėje lietuviams dažnai pritrūksta paprasto žmogiško orumo. „Neretai esame linkę save nuvertinti kitų valstybių kontekste“, – įsitikinęs tapytojas. Menininkas tikisi, kad tikrais faktais pagrįsti istoriniai paveikslai prisidės prie tokio stereotipo laužymo ir primins, kad Europos istorijoje esame palikę ryškią žymę.
Paklaustas, kada susidomėjo istorine tematika, tapytojas sakė istorija užsikrėtęs prieš penkerius metus, kai kūrė darbus istorinio paveikslo eskizų konkursui. Iš šiam konkursui pateiktų eskizų atsirado pirmieji paveikslai „Mindaugo karūnavimas. Lietuvos krikštas“ bei „Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas“.
„Maniau, kad nutapysiu du paveikslus, ir taškas. Bet fotografas Rimantas Dichavičius su menotyrininke Rasa Gečaite sugundė mane nutapyti trečiąjį. Na, maniau, trys, ir taškas. Bet atsirado ir ketvirtas, ir kiti. Dabar manau, kad iš tiesų ciklas jau baigtas. Jaučiuosi išsikvėpęs. Šis ciklas atsirado tik todėl, kad turėjau nuostabų rėmėją – poną Zbignevą Gulbinovičių, kuriam vieninteliam Lietuvoje buvo įdomu, ką darau. Jeigu ne jis, tęsinio nebūtų buvę“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo G.Kazimierėnas.
Nustelbė kitas drobes
Pirmasis istorinis paveikslas, kurį prieš keletą metų įsigijo bendrovės „Blue Bridge“ generalinis direktorius Z.Gulbinovičius, buvo „Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas“. Savo dailės kolekciją verslininkas pradėjo rinkti prieš kokius penkerius metus. Iš pradžių paveikslai buvo tik interjero elementai, o paskui jis pradėjo kryptingai domėtis daile ir pirkti jam patinkančius kūrinius.
„Kartą su draugais vaikščiojome po dailininkų dirbtuves ir užsukome pas Giedrių. Turėjau keletą jo darbų, o šį sykį ypač sudomino kūrinių tema, nes šiuolaikinių paveikslų, kuriuose atsispindėtų Lietuvos istorijos įvykiai, beveik nėra“, – prisiminė verslininkas. Verslininkas „Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimą“ pasikabino svetainėje. Išvežus darbą į parodą ten tapo tuštoka. „Nemažai kitų darbų kabėjo ant sienų, tačiau šis savo jėga visus juos nustelbė. Teko pakeisti visą namų ekspoziciją.
Nusipirkau Lietuvos Statuto knygą ir pasiskaičiau, kas joje parašyta. Iš mokyklinių laikų tokių dalykų neprisimenu. Galbūt jų ir nebuvo programoje“, – kalbėjo Z.Gulbinovičius.
Stebėjo viso ciklo kūrimą
Įsigijęs paveikslą Z.Gulbinovičius nutarė tapti ir viso G.Kazimierėno kuriamo ciklo rėmėju. Šiandien jam priklauso penki iš septynių paveikslų. „Zimburgės vestuvės“ puošė jo darbo kabinetą, tačiau po parodos ten gali atsirasti ir kitas paveikslas.
Z.Gulbinovičius dažnai užsukdavo pas dailininką, stebėjo naujų jo darbų atsiradimą nuo eskizo iki paskutinio potėpio. Verslininkui patiko, kad kurdamas paveikslus dailininkas nesikliauja vien vaizduote, bet tapydamas net kokį nedidelį muzikos instrumentą ar architektūros fragmentą išstudijuoja istorinę medžiagą.
„Porą kubinių metrų istorinių knygų perskaičiau. Tai buvo įdomus gyvenimo etapas. Aš ir šiandien knygyne pirmiausia einu prie istorinių knygų lentynų. Viską, kas tik atsiranda nauja, nusiperku. Įdomu, kad istorikai iškelia skirtingas tų pačių įvykių versijas. Todėl man kilo klausimas, kuo turėčiau tikėti? Tada išdrįsau pasiūlyti savo versiją, nes dailininkas turi teisę turėti nuomonę ir daryti išvadas“, – sakė G.Kazimierėnas.
„Lietuvai minint savo tūkstantmečio jubiliejų ši paroda – puiki proga tiek lietuvius, tiek užsienio svečius vaizdinėmis priemonėmis supažindinti su turtinga mūsų šalies praeitimi“, – įsitikinęs Z.Gulbinovičius.
Paroda Vilniaus rotušėje veiks tris mėnesius, o jai skirtas maždaug 150 puslapių albumas „Lietuvos istorija tapyboje“ bus išleistas tūkstančio egzempliorių tiražu. Tekstai jame bus keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, lenkų ir prancūzų.
* * *
Domina muziejus
* Tapytojas G.Kazimierėnas gimė 1948 m. Švenčionių rajone. 1972 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1997 m. dirbo kultūros viceministru.
* 2004 m. dailininkas gavo apdovanojimą istorinio paveikslo eskizų konkurse, o per 2006 m. Kristupo festivalį surengė istorinių paveikslų parodą Vilniaus Šv.Kotrynos bažnyčioje.
* G.Kazimierėnas nuo 1973 m. yra surengęs 6 personalines parodas. Dailininko darbų yra įsigiję Lietuvos, Rusijos, Jungtinių Arabų Emyratų muziejai ir privatūs užsienio šalių kolekcininkai.