lrytas.lt
Avarijos, transporto kamščiai ir oro tarša – itin opios problemos. Kaip sumažinti šias problemas, paaiškės atlikus intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo galimybių studiją.
Studijos tikslas – įvertinti esamą ITS padėtį Lietuvoje ir pasiūlyti sprendimus, kaip derėtų koordinuoti ITS veiklą.
ITS galimybių studiją atliekantys specialistai darbus tikisi baigti šių metų gruodį.
617 tūkst. litų kainuosiančiai galimybių studijai atlikti didžioji dalis lėšų skirta skirta iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų.
Šią studiją atliks Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą laimėjusi inžinerinė konsultacinė bendrovė „PI konsultacijos” kartu su partneriais – informacinių technologijų bendrovėmis „Rapp Trans” ir „Blue Bridge”.
„ITS gali išspręsti egzistuojančias transporto sektoriaus problemas ir tapti kertiniu akmeniu kuriant ilgalaikę pridėtinę vertę verslo ir socialiniame sektoriuose”, – sakė Jungtinės Karalystės inžinerinių ITS paslaugų bendrovės „Rapp Trans” vadovas Nabilas Abou-Rahme’as.
Šiuo metu galimybių studiją atliekantys specialistai apklausia transporto, logistikos ir informacinių technologijų įmones, siekdami įvertinti realią padėtį transporto sektoriuje.
Taip pat įgyvendinamas dar vienas iš ES fondų finansuojamas projektas – valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema (EIS), leisianti informuoti apie eismo sąlygas ir jo sutrikimus.
Apskaičiuota, kad ITS gali sumažinti avarijose žūvančių žmonių skaičių 15 proc., o kelionėje sugaištamą laiką – ketvirtadaliu, oro taršą miestuose – perpus.
Keleiviams ITS suteiktų galimybę naudotis bendra tarpmiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutų planavimo sistema.
Visam kelionės maršrutui, net ir vykstant įvairiomis transporto priemonėmis, keleiviai galėtų įsigyti vieną elektroninį bilietą, o stotelėse – gauti informacijos apie transporto atvykimą, išvykimą ir vėlavimus.
Pasak bendrovės „Merakas” direktoriaus Romualdo Mickaus, su ITS siejama nauda – ne utopija. Bendrovė yra sukūrusi „Piką” – kompiuterinę programą, skirtą visų rūšių viešojo transporto eismo tvarkaraščiams planuoti, modeliuoti, koordinuoti, tvarkaraščiams pateikti internete, mobiliajame telefone ir stotelėse.
Vilniuje „Pikas” buvo įdiegtas 2000 metais ir, pasak R.Mickaus, per trejus metus padėjo sutaupyti 5,2 milijono litų.
„Piką” bendrovė sėkmingai parduoda ir svetur: ja naudojamasi Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje.