Šiemet išmanieji įrenginiai toliau protingės ir bus dar geriau susieti vienas su kitu. Tai reiškia, kad pamatysime pirmuosius naujos IT realybės kontūrus, susidedančius iš tankaus įrenginių tinklo ir galimybių dar sklandžiau bendrauti be laiko ir erdvės apribojimų – tokia bendra kompanijos „Gartner“ prognozė šiems metams. Išsamiau apie IT naujoves, galinčias atnešti pokyčius į Lietuvos ir pasaulio verslo kasdienybę, pasakoja „Blue Bridge Bond“ atstovas Tautvydas Gegelis.

Kertinės įmonės IT sistemos – debesyse

Debesų kompiuterijos paslaugos (angl. cloud services) tampa patogios ne tik technine, bet ir psichologine prasme. Ir tarp verslininkų, ir tarp privačių vartotojų sklaidosi viena didžiausių – duomenų nesaugumo – baimė. Tad į debesis šiemet bus dar aktyviau keliamos ne tik pagalbinės, bet ir kertinės verslo sistemos.

„Debesų kompiuterijos sprendimai ypatingai aktualūs verslui. Įmonėms pereinant prie debesijos paslaugų, joms nebereikia investuoti į nuosavą infrastruktūrą ir net turėti savo biuro – darbuotojai gali prisijungti prie visų įmonės dokumentų iš savo namų. Anksčiau išnaudoti šių galimybių potencialą trukdė baimės dėl duomenų saugumo. Ar dokumentai, iškėlus juos į debesis, nebus peržiūrėti, sekami, nukopijuoti? Šis klausimas buvo aktualus visiems – nuo fizinių asmenų iki didžiulių kompanijų. Bet neseniai pastebėjome, kad ši baimė ima nykti. Tikėtina, kad šiemet ir verslas, ir privatūs vartotojai debesų kompiuterija pasitikės vis labiau. Suvokta, kad duomenys yra labiau pažeidžiami asmeniniuose ar įmonės kompiuteriuose nei duomenų centruose, atitinkančiuose aukštus saugumo reikalavimus“,– sako T. Gegelis.

Kita priežastis, skatinanti aktyvesnį verslo sistemų iškėlimą į debesis, yra susijusi su naujomis paslaugomis verslui, kurias pradėjo siūlyti didieji debesijos tiekėjai. „Dėl didėjančios paslaugų pasiūlos verslui šiemet į debesis bus iškelta daugiau finansinės apskaitos, klientų valdymo ir kitų svarbių sistemų. Žadama, kad iš debesies galima bus patogiai naudotis net operacine sistema, o tai reiškia, kad netrukus vartotojui užteks paties paprasčiausio išmaniojo įrenginio, kad turėtų neribotą ir saugų priėjimą prie svarbiausių verslo ar asmeninių dokumentų“, – pasakoja „Blue Bridge Bond“ atstovas.

Daiktų internetas ir gamybiniai procesai

Nors per kelerius pastaruosius metus buvo ginčų dėl daiktų interneto (angl. Internet of Things (IoT)) efektyvumo, šiemet jis toliau skinsis kelią ne tik į namų ūkį, bet ir verslo pasaulį: daiktai, valdomi internetu, itin naudingi analizuojant ir tobulinant gamybinius procesus.

„Kalbėdami apie daiktų internetą, pirmiausiai galvojame apie išmaniuosius namus, TV, šildymo ir kitų sistemų valdymą, tad atrodo, kad jis aktualesnis namų, o ne verslo vartotojams. Ir vis dėlto daiktų internetas šiemet bus svarbus ir verslui. Pavyzdžiui, debesijos sprendimai, skirti valdyti daiktų internetą, pasirodė patogūs ne tik namų vartotojams, bet ir smulkiajam verslui. Kita sritis, kurioje daiktų internetas vis geriau prigyja – gamyba ir pardavimai. Čia diegiama vis daugiau daiktų, valdomų internetu. Vienas didžiausių tokių daiktų privalumų – informacija, kurią jie pateikia. Ją išanalizavus, verslo procese gali būti daromi atitinkami pakeitimai ir tobulinimai. Prie daiktų interneto priskirčiau ir vis labiau įprastus telemetrijos sprendimus, naudojamus logistikoje. Jie padeda optimizuoti krovinio pervežimo maršrutą, stebėti kuro sąnaudas, vairuotojo vairavimo stilių ir t. t.“, – pastebi „Blue Bridge Bond“ atstovas.

„Gartner“ prognozuoja, kad šiemet stebėsime naują daiktų interneto evoliucijos stadiją – bus kuriamos daiktų interneto architektūra ir platformos – t. y. atsiras vis daugiau sąsajų, jungiančių internetu valdomus daiktus į vieningą organizmą, ir padedančių jį geriau kontroliuoti bei apsaugoti.

Virtualūs verslo susitikimai

Vaizdo skambučiai, konferencijos, internetiniai seminarai (dar vadinami „webinarais), vis labiau prigyja verslo pasaulyje. Tam įtakos turi gerėjanti ryšio bei vaizdo kokybė, išmaniųjų įrenginių paplitimas. Vis dėlto Lietuvoje verslo pasaulis į bendravimą per nuotolį vis dar žiūri atsargiai.

„Galime pastebėti, kad lietuviai kol kas mieliau renkasi „gyvus“ susitikimus su klientais ar partneriais. Asmeninis kontaktas išlieka labai svarbus. Matyt, tam įtakos turi tai, kad Lietuva – nedidelė šalis, išlaidos kelionėms nėra didelės. Tačiau su vaizdo skambučių idėja po truputį apsiprantama – tai turėtų būti pastebima jau šiemet. Tai lemia tobulėjančios techninės galimybės, kurios leidžia geriau planuoti tokius skambučius. Be to, mažėja rizika, kad pašnekovas staiga „dings“ svarbaus susitikimo metu“, – pastebi T. Gegelis.

Kompiuteriai iki 100 eurų

Praėjusius metus galima drąsiai vadinti vienos plokštės kompiuterių (angl. single-board computer, SBC) karaliavimo pradžia. Nors šie kompiuteriai turi tik minimalias įprasto kompiuterio funkcijas, Tautvydas Gegelis atkreipia dėmesį, kad jų laukia šviesi ateitis: „Tokie kompiuteriai bus vis plačiau naudojami visur, kur reikalingas priėjimas prie kompiuterizuotos sistemos, ir iki šiol buvo naudojami įprasti, brangūs kompiuteriai“, – sako jis.

Tokie modeliai kaip „Raspberry Pi“, „InFocus Kangaroo“, „Remix Mini“, „C.H.I.P.“, „Banana Pi“ prieš kelerius metus išgarsėjo ne tik dėl savo mažumo, bet ir kainos. Šiandien dauguma mažųjų kompiuterių kainuoja iki 100 eurų. „Vienos plokštės kompiuteriai ne tik pigesni, bet ir sunaudoja mažiau energijos. Jau dabar turime klientų, naudojančių šiuos kompiuterius gamybos linijų valdymui. Ne paslaptis, kad verslui patrauklu viskas, kas leidžia sutaupyti kaštus, todėl manau, kad susidomėjimas vienos plokštės kompiuteriais tik didės. Ir Lietuva šioje srityje neatsiliks nuo pasaulinių tendencijų“, – sako „Blue Bridge Bond“ atstovas.

Užsienio IT apžvalgininkai pastebi, kad šiemet mažieji kompiuteriai dar labiau mažės, tačiau jų galingumas ir baterijos gyvenimo laikas ilgės. Tikimasi ir įdomių eksperimentų dizaino srityje. Be to, rinkoje atsiras didesnis mažų kompiuterių pasirinkimas, nes šia sritimi susidomės vis daugiau kompiuterių gamintojų.