Atsakomybę už projektų valdymą vis dar įprasta priskirti vienam iš darbuotojų, nes manoma, kad jei žmogus puikus savo srities specialistas – to pakaks, kad jis būtų geras projektų vadovas. Tačiau situacija keičiasi įdomia kryptimi.

Vis dažniau ieškoma projektų vadovų, kurie turi išskirtines asmenines savybes, o ne tik solidų žinių bagažą. Su kuo susiję šie pokyčiai? Kas yra „naujos kartos“ projektų vadovų įgūdžiai? Ar didėjanti asmeninių savybių svarba reiškia, kad vieną dieną jie nurungs dalykinių žinių ir patirties poreikį?

Kitokie projektų vadovai vis reikalingesni

Darbo rinkoje vis didesnę vertę įgauna „minkštosios“ (angl. „soft“) kompetencijos, pažymi viena iš JAV verslo konsultacijų bendrovės „Conture Business Advisors“ įkūrėjų Moira Alexander, apžvelgdama svarbiausias 2016 m. projektų vadybos tendencijas portale CIO.com.

„Tokie įgūdžiai kaip mokėjimas spręsti konfliktus, atsparumas neapibrėžtumui, diplomatija ir konfidencialumas bus vis svarbesni, nes vis daugiau projektų įgyvendinama tarptautiniu mastu, nugalint kalbos ir skirtingų kultūrų barjerus“, – pastebi M. Alexander.

Įtakingos organizacijos Project Management Institute (PMI) skaičiavimais, iki 2020 m. vien JAV atsiras 700 tūkst. naujų darbo vietų įvairių sričių projektų vadovams. Ir jas, panašu, užims ne tie, kurie turi daugiausiai patirties ar profesionalumą liudijančių sertifikatų.

Ne vien specifinės žinios

Tokios tendencijos nėra naujiena sekantiems vadybos mokslo tyrimus. Per pastarąjį dešimtmetį įvyko rimti projektų valdymo sąvokos pokyčiai – dabar ji apima ne tik dalykines žinias, bet ir būtinas charakterio savybes, elgsenos ypatybes, kompetencijas – pastebi Rozalija Gerenauskienė, programinius IT sprendimus kuriančios įmonės „Blue Bridge Code“ Projektų valdymo skyriaus vadovė, PMP (angl. Project Management Professional) sertifikuota projektų valdymo specialistė, LPVA ir PMI organizacijų narė.

„Jau prieš gerus 5 metus prabilta, kad vien vadybos žinių nebepakanka. Dažnai tenka girdėti ir stebėti, kaip projektų vadovai, turintys panašią patirtį, žinias, sertifikatus, kvalifikaciją pasiekia skirtingų rezultatų. Nors laiko, apimties, biudžeto planavimas ir valdymas, kokybės ir rezultatų užtikrinimas išlieka tarp svarbiausių projektų vadovo atsakomybių, projektų vadovas taip pat turi įkvėpti savo komandą efektyviai siekti rezultatų, tinkamai valdyti suinteresuotas šalis bei bendradarbiauti su užsakovais. Taigi – projektų valdymo įgūdžiai suteikia galimybę valdyti svarbiausius projekto elementus, o asmeninės kompetencijos turi didelę įtaką santykiams, komunikacijai, bendradarbiavimui. Todėl darbdaviai, užsakovai ir partneriai vis labiau vertina asmenines projektų vadovų savybes. Suvokta, kad vien dalykinės kompetencijos, kaip ir techninės priemonės, nebūtinai garantuoja projekto sėkmę“, – pastebi R. Gerenauskienė.

Šie praktiniai ir teoriniai pokyčiai susiję su XXI a. verslo aplinka – šiuolaikiniame pasaulyje darbo rezultatas vis labiau priklauso nuo ryšių su skirtingais žmonėmis, o tam, kad tokie ryšiai būtų užmegzti ir išlaikyti, reikia daugiau nei išsamių ataskaitų užsakovams ir efektyvaus darbų paskirstymo komandoje.

Daugiau nei žavesys – „naujos kartos“ įgūdžiai

Atvirumas, įsiklausymas, atsparumas stresui ir puikūs bendravimo įgūdžiai – tai tik dalis „minkštųjų“ kompetencijų, kurias turėtų turėti projektų vadovas.

„Prioritetai ir projekto planai keisis. Terminų bus nesilaikoma. Apimtys didės. Tačiau komunikacija turi būti nuolatinė. Elektroniniai laiškai, susitikimai, ataskaitos apie dabartinę situaciją ir projekto planai tėra įrankiai, padedantys įgyvendinti efektyvią komunikaciją. Be pastovios, atviros ir nuoširdžios komunikacijos apie projekto tikslus, iššūkius ir lūkesčius, projektas gali greitai žlugti“, – rašo savo naujausiame straipsnyje Sharon Florentine, CIO.com apžvalgininkė, ir paskiria bendravimo įgūdžiams svarbiausią vietą projekto vadovo kompetencijų sąraše.

Ko neturi mokėti projektų vadovas?

Mokėjimas bendrauti su užsakovais, savo komanda ir kitais organizacijos skyriais – vienas geidžiamiausių įgūdžių net specifinėse srityse dirbančiose organizacijoje.

Pavyzdžiui, IT projektai pasižymi tam tikru sudėtingumo laipsniu ir turi savo specifiką, tačiau tikrai ne dėl to, kad IT projektų vadovas turi mokėti programuoti ar testuoti informacines sistemas – pastebi „Blue Bridge Code“ Projektų valdymo skyriaus vadovė.

„Kai ieškome projektų vadovo, iš atsiųstų gyvenimo aprašymų kartais atrenkame tik maždaug 10 proc. Pirmiausia, dairomės tinkamos patirties, tačiau mums labai svarbios ir asmeninės savybės. IT projekto rezultatas dažnai turi įtakos ne tik tiesioginio užsakovo darbui, bet ir kur kas platesniam žmonių ratui – sistemos naudotojams ar susijusioms šalims, kurių sistemos integruojamos. Tai reiškia, kad projektų vadovas turi sugebėti valdyti ir užsakovo, ir kitų suinteresuotų šalių lūkesčius. Taigi – asmeninės savybės, lyderystė dažnai būna svarbesnės nei IT srities žinių turėjimas“, – pasakoja R. Gerenauskienė.

Išsilavinimas – mažiau svarbus

Vienas svarbiausių klausimų vadybos pokyčių kontekste – ar išaugusi asmeninių savybių svarba reiškia, kad projektų vadovais galės tapti daugiau ir įvairesnių žmonių, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ir ankstesnės darbo patirties? Atsakymas į šį klausimą nėra lengvas.
Pastebima, kad darbdaviai mano, jog išmokyti techninių žinių paprasčiau nei lyderystės ar kitų asmeninių įgūdžių. Kita vertus, asmeninių savybių reikšmė tikrai suteikia didesnes galimybes rinktis – ir darbuotojams, ir darbdaviams.
„Ar IT projektų vadovu galėtų dirbti, pavyzdžiu, filosofijos bakalauro ar magistro laipsnį turintis žmogus? Atsakyčiau, kad greičiau taip, nei ne. Tačiau negalima užmiršti, kad vis tik projektų vadovas turi būti pajėgus suprasti viso projekto kontekstą. Jam nereikia išmanyti konkrečių detalių, tačiau suvokti projekto esmę ir mokėti ją paaiškinti kitiems – būtina“, – atkreipia dėmesį R. Gerenauskienė.

Gimęs būti projektų vadovu?

Panašu, kad svarbų vaidmenį taip pat tebevaidins panašaus darbo patirtis. „Pirmenybę paprastai teikiama kandidatams dirbusiems su panašios apimties ir sudėtingumo projektais. Ne tik todėl, kad toks žmogus žinos, ką daryti, bet ir todėl, kad patyręs vadovas nepuls į paniką iškilus nenumatytoms problemoms. Tad, dar kartą grįžtame prie asmeninių savybių, unikalių kompetencijų, emocinio intelekto svarbos“, – pabrėžia „Blue Bridge Code“ Projektų valdymo skyriaus vadovė.

Pašnekovė pastebi, kad aukštas emocinis intelektas mokslinėje literatūroje matomas kaip įgyta, o ne įgimta savybė. Todėl rinkos pokyčiai suteiks naujų galimybių ne tik jauniems projektų vadovams, bet ir senbuviams – asmeninių savybių ugdymui bus skiriama vis daugiau dėmesio darbovietėse, todėl, tikėtina, savo kompetencijų arsenalą papildys vis daugiau projektų vadovų.

Prisijunk prie „Blue Bridge“ grupės komandos! 

Užsuk pasižiūrėti, ko šiuo metu ieškome >>