Privatus

Atvirojo kodo bendruomenės privalumai vystant inovacijas įmonėje

Podcast’ai Spotify platformoje

1983 m. programuotojas Richard‘as Stallman‘as norėjo įdiegti savo sukurtas papildomas funkcijas į naują „Xerox 9700“ spausdintuvą universiteto laboratorijoje. Tačiau įrenginio programinis kodas buvo apsaugotas nuo naudotojų ir neprieinamas. Šis nepatogumas įkvėpė jauną specialistą parašyti programinį kodą, kurį galima perkurti be jokių apribojimų. Taip gimė jau legenda tapęs GNU projektas ir atvirojo kodo (angl. Open-source) judėjimas.

Šiandien atvirojo kodo pagrindu sukurtus produktus gali naudoti ne tik eiliniai naudotojai, bet ir įmonės. Atvirojo kodo produktai sparčiai tobulėja, o bendruomenė auga, tačiau, nepaisant to, ši programinė įranga vis dar tinkamesnė įmonėms, kuriančioms inovacijas, pastebi „Blue Bridge“ IT inžinierius Titas Monkevičius, pasakodamas apie atvirąjį kodą, jo apribojimus ir svarbiausius privalumus įmonėms.

Kasmet vis populiaresnis

Naršyklė „Firefox“, vaizdo medžiagos leistuvė „VLC media player“ ir operacinė sistema „Linux“ turi bendrą panašumą – jos sukurtos atvirojo kodo bendruomenės narių – nepriklausomų programuotojų. Bendradarbiaudami tarpusavyje ir tobulindami tą patį kodą, jie sukūrė šiuos visiems gerai pažįstamus produktus.

Kadangi atvirąjį programinį kodą gali kopijuoti, platinti ir modifikuoti bet kas, sutariama, kad ši programinės įrangos kūrimo filosofija prisideda prie inovacijų kūrimo kur kas labiau, nei uždarasis kodas, kurio naudojimas ir keitimas reglamentuojamas intelektualinės nuosavybės teise.

Šiandien aktyviausi atvirojo kodo naudotojai – IT įmonės, kuriančios skaitmeninius įrankius ir kitokias inovacijas. Tačiau pastebima, kad po truputį atvirojo kodo produktai skinasi kelią ir į kitus sektorius. Be to, atvirojo kodo produktus kuriančių įmonių vertė kyla kosminiu greičiu. Pavyzdžiui, pernai garsiai nuskambėjo IBM sprendimas įsigyti laisvą programinę įrangą kuriančią įmonę „Red Hat“ už 32 mlrd. JAV dolerių. Skaičiuojama, kad 2014 m. „Red Hat“ vertė buvo triskart mažesnė.

Tarp svarbiausių pliusų – galimybė kurti inovacijas

Taigi – kokie svarbiausi atvirojo kodo privalumai, sulaukiantys vis daugiau dėmesio iš organizacijų? Pirmiausia – kaina. Atvirojo kodo programinė įranga nemokama ir jeigu galite investuoti į darbuotojų apmokymą arba pasamdyti atvirojo kodo specialistus, jums pavyks sutaupyti. Jeigu abu šie variantai nėra priimtini, galima pasitelkti IT tiekėjų paslaugas ir apskritai pamiršti apie atvirojo kodo produktų priežiūrą.

Tiesa, pastaraisiais metais stiprėja atvirojo kodo komercializacijos tendencija, kuri reiškia, kad vis daugiau papildomų integracijų, funkcijų ir tiesiog lengviau prižiūrimų atvirojo kodo produktų tampa mokami. Trumpai tariant, atvirasis kodas padeda ir padės sutaupyti tikrai ne visiems.

Antras svarbus atvirojo kodo privalumas – galimybė gauti nemokamą palaikymą bei atnaujinimus iš ištikimos ir įsitraukusios bendruomenės. Dažniausiai atvirojo kodo bendruomenės teikia palaikymą per įvairius forumus, pavyzdžiui, „GitHub“ ar „GitLab“.

Tiesa, bendruomenių nariai nedirba šio darbo 24/7, tad atsakymų į savo skubų klausimą gali tekti palaukti. Kaip rodo praktika, dauguma įmonių pripratusios prie kitokio palaikymo ir ne visada savalaikis iškilusių problemų sprendimas gali tapti rimta problema.

Vis dėlto, panašu, kad visus atvirojo kodo keblumus atperka svarbiausias privalumas – galimybė kurti inovacijas, pasitelkiant ne tik „savo“ žmones, bet ir daugybę kitų talentų. Kaip pabrėžė jau minėtos „Red Hat“ viceprezidentas techninei verslo plėtrai Mike‘as Evans‘as, lyginant su atvirojo kodo bendruomene, „nė viena įmonė neturi tiek inžinierių, kurie pridėtų naujų funkcijų, darytų atnaujinimus ir taisytų kodo klaidas tokiu greičiu ir mastu“.

Visas atvirojo kodo judėjimas grįstas atviros inovacijos kūrimo principu, kurį galima apibrėžti kaip įsitikinimą, kad kompetentingi ir kūrybingi žmonės už įmonės ribų gali prisidėti prie strateginių įmonės tikslų ir dalijimasis intelektine nuosavybe naudingas ne tik konkrečiai įmonei ir atvirojo kodo bendruomenei, bet ir naudotojams bei visai visuomenei.

Kaip su savo projektu pasiekti bendruomenę?

Tarkime, norėtumėte išbandyti atvirojo kodo privalumus ir kuriate arba tik planuojate kurti skaitmeninį įrankį ar programą, kurios reikia jūsų veiklai. Kaip gi galėtumėte pasitelkti atvirojo kodo bendruomenę, pavyzdžiui, naujo funkcionalumo vystymui?

Pirmiausia, reikėtų įsidėmėti, kad sėkmingu atvirojo kodo projektu tampa ne kiekvienas projektas, o tik tokia idėja, į kurios vystymą aktyviai įsitraukia bendruomenės nariai. Antra, susilaukti atvirojo kodo bendruomenės dėmesio gali net labai specifinis produktas, todėl šiuo klausimu neturite apsiriboti programomis, kurios reikalingos dideliam skaičiui naudotojų.

Trečia, keldami savo projektą į atvirojo kodo bendruomenės forumą, pasirūpinkite, kad bendruomenės nariai galėtų lengvai susiekti su aktyviu produkto prižiūrėtoju – „jūsų žmogumi“, kuris prižiūri ir vysto konkretų projektą. Galėdami stebėti savo pasiūlymų realizaciją ir produkto „savininko“ įsitraukimą, nariai mieliau skirs projektui savo laiką. Atsitiktinis bendruomenės narys gali neturėti laiko prisidėti prie jūsų projekto, todėl jūsų užduotis – padėti jam kuo paprasčiau įsilieti į projektą.

Kur geriausia startuoti su savo projektu? Rekomenduočiau naudoti populiariausią programuotojų ir įmonių bendradarbiavimo svetainę „GitHub“, kuri turi 40 mln. naudotojų, jau sukūrusių 100 mln. projektų.

Ką daryti, jeigu visas procesas atrodo per daug imlus laikui? Pasikonsultuoti su IT tiekėjais visais klausimais – pradedant nuo to, ar jūsų verslui apskritai tinka atvirasis kodas ir baigiant tuo, jums ar verta vystyti savo laisvojo kodo įrankį.


Titas Monkevičius – „Blue Bridge Bond” jaunesnysis IT inžinierius

Norite pasikonsultuoti dėl atviro kodo sprendimų naudojimo savo IT ūkyje? Susisiekime!

programiniai sprendimai

Įvertink šį straipsnį

    Prenumeruokite ir gaukite žinias pirmieji

    Taip pat skaitykite

    Skaityti daugiau
    Skaityti daugiau