Tarp kibernetinėje erdvėje DDoS atakas organizuojančių grupuočių pastebėti aršesni vidiniai karai dėl blogai apsaugotų įrenginių, kuriuos galima išnaudoti atakoms, šią vasarą pastebėjo amerikiečių žurnalas „Wired“. Ši tendencija signalizuoja, kad DDoS kaip paslaugų verslas tampa pajamų šaltiniu vis didesniam skaičiui kibernetinių nusikaltėlių, teigė kalbinti ekspertai. Tai taip pat reiškia, kad DDoS atakų bangos stiprėja ir ateityje bus dažnesnės. Kaip ir kodėl keičiasi DDoS atakų tendencijos ir kokie būdai gali padėti apsisaugoti nuo jų, – pasakoja kibernetinio saugumo ekspertas, sistemų inžinierius Ugnius Klevinskas.

Šis straipsnis – dalis „Blue Bridge“ kibernetinio saugumo mėnesio iniciatyvos, kurios metu „Blue Bridge“ rengia nemokamus virtualius saugumo seminarus ir kviečia susipažinti su ekspertų patarimais kibernetinio saugumo klausimais.

Skatina ir daiktų interneto technologijų plitimas

DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakų metu interneto svetainės ar internetu pasiekiamos paslaugos trikdomos siunčiant daugybę užklausų arba didžiulį srautą duomenų iš daugybės užvaldytų kompiuterių bei kitų įrenginių, turinčių interneto prieigą. Dar prieš 5 metus tokios atakos, palyginus su dabartinėmis, buvo mažiau intensyvios ir brangesnės. Jas dažniausiai vykdydavo politinių motyvų turinčios grupuotės. Tačiau situacija keičiasi.

Lyginant su pirmuoju 2019 metų ketvirčiu, šiemet, prasidėjus karantinui, DDoS atakų skaičius išaugo beveik dvigubai, teigia saugumo sprendimų gamintojo „Kaspersky“ analitikai. DDoS atakų ne tik daugiau, jos tampa ir intensyvesnės – įvairias skaičiavimais, sparčiai auga stipresnių nei 100 GB/s atakų skaičius. Ilgėja ir tokių atakų trukmė – dabar vidutiniškai jos trunka nuo pusvalandžio iki valandos.

„Viena iš tokių pokyčių priežasčių – daiktų interneto technologijos plitimas. Dabar prieigą prie interneto turi daugybė daiktų – nuo kamerų iki šaldytuvų. Kadangi tokie įrenginiai blogai apsaugoti, juos lengva „nulaužti“ ir prijungti prie „zombių“ armijos, kuri, gavusi komandą, pradeda naudoti savo interneto srautą atakuodama nurodytą IP adresą“, – pasakoja Ugnius Klevinskas. Kaip pastebi „Wired“ apžvalgininkai, ateityje blogai apsaugotų įrenginių, pirmiausia – maršrutizatorių – medžioklė intensyvės, nes kibernetiniai nusikaltėliai sieks stiprinti savo atakų intensyvumą ir ilginti jų trukmę.

Galima įsigyti už porą dešimčių eurų

Prie naujų galimybių, kurias suteikia technologijų pažanga, prisitaikė ir kibernetiniai nusikaltėliai. Kaip pastebi U. Klevinskas, DDoS atakų aušroje tokio tipo atakas užsakyti buvo ir sudėtinga, ir brangu: „Trikdyti pasirinktos organizacijos veiklą DDoS atakomis galėjo tik tam skirtus biudžetus turintys ir gerai informuoti piktavaliai. Šiandien, norint užsisakyti DDoS ataką, tereikia turėti internetą ir naršyklę.“

Pašnekovas paaiškina, kad rasti DDoS paslaugas (angl. DDoS-For-Hire ) siūlančias svetaines ir jose apsipirkti – paprasta: „Užsakovui reikia tik nurodyti IP adresą, kurį norima atakuoti, pasirinkti, kokios trukmės ir intensyvumo atakos norima – tai gali būti valanda, para, savaitė ar bet koks kitas laikas – ir susimokėti kriptovaliutomis. Viskas vyksta anonimiškai ir nereikalauja išskirtinių žinių. Būtent todėl šiandien kalbama, kad kibernetiniai nusikaltėliai rado naują būdą monetizuoti DDoS atakas, lengviau ir greičiau gauti iš jų pelną. Galima pažymėti ir tai, kad dabar DDoS atakos nėra brangios – atakos kaina gali prasidėti nuo 20 JAV dolerių.“

Efektyviausia apsauga – interneto ir debesų tiekėjų siūlomos paslaugos

2018 m. DDoS atakų skaičius buvo sėkmingai sumažintas, nes valstybinės saugumo organizacijos pasiekė nemenką laimėjimą prieš kibernetinius nusikaltėlius. Iš pradžių, JAV Federaliniam tyrimų biurui pavyko uždaryti daugybę DDoS atakų siūlančių svetainių, o kiek vėliau Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra uždarė didžiausia tuo metu laikytą DDoS atakų prekyvietę internete „Webstresser“, kurioje buvo daugiau nei 130 tūkst. naudotojų. Nepaisant šios sėkmės, 2019 m. DDoS atakų skaičius vėl pradėjo augti.

Įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje per metus užfiksuojama daugiau nei 300 DDoS atakų. U. Klevinskas atkreipia dėmesį, kad tokių atakų gali būti kur kas daugiau, tačiau tokio tipo išpuoliai – latentinis nusikaltimas ir sunkiai pasiduoda skaičiavimams. Vis dėlto, pasak pašnekovo, bendresnė DDoS atakų populiarėjimo tendencija neabejotinai pasieks ir Lietuvą.

„Kalbant apie apsisaugojimą nuo šio tipo atakų, daugelis kibernetinio saugumo ekspertų sutinka, kad atsilaikyti prieš didelio intensyvumo DDoS atakas iš esmės gali tik didieji debesų kompiuterijos tiekėjai, nes jie turi galimybę paskirstyti siunčiamą kenkėjišką srautą daugeliu kanalų ir tokiu būdu sumažinti atakos intensyvumą“, – sako pašnekovas. Aktualumo nepraranda ir interneto tiekėjų siūlomos antiDDoS paslaugos ir antiDDoS sprendimai, turintiems nuosavą IT infrastruktūrą. „Šioje vietoje reikėtų pažymėti, kad įsigijus tokį sprendimą, būtina jį tinkamai konfigūruoti, prižiūrėti ir atsižvelgti į interneto srauto pralaidumą“, – pabrėžia U. Klevinskas.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro pateikiamose rekomendacijose saugantis nuo DDoS patariama nuolat stebėti tarnybinių stočių, klasterių, aplikacijų ir duomenų bazių resursus ir prireikus – didinti jų pralaidumą. Rekomenduojamas ugniasienių su antiDDoS funkcionalumu naudojimas ir atidus savo infrastruktūros bei srauto stebėjimas, siekiant nustatyti, ar organizacijos įrenginiai nėra išnaudojami DDoS atakų vykdymui.

„Blue Bridge“ kibernetinio saugumo mėnesio iniciatyva kviečia verslo ir IT specialistų bendruomenę drauge kurti organizacinę kultūrą, kurioje IT saugumas būtų užtikrintas bet kurioje organizacijoje, nepriklausomai nuo jos dydžio ir sektoriaus. Kibernetinio saugumo mėnesio metu susipažinti su kibernetinėmis grėsmėmis ir pažangiausiais apsisaugojimo būdais kvies ekspertų straipsniai, atmintinės darbuotojams ir nemokamų virtualių seminarų ciklas. Daugiau informacijos ir registracija į virtualius  kibernetinio saugumo seminarus >>

Sustiprinkite IT saugumą su „Blue Bridge“ kibernetinio saugumo specialistais. Parašykite mums!