Pernai spalio pabaigoje pasaulio žiniasklaidą apskriejo vaizdas, kaip Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris konferencijoje suklumpa ir nukrenta nuo scenos. Incidentas įvyko iškart po to, kai politikas oficialiai paskelbė apie pirmojo Europos debesijos tinklo „Gaia-X“ kūrimą. Nesusipratimas nepraslydo pro akylesnių apžvalgininkų akis, kurie pradėjo spėlioti, ar šis kritimas netaps simbolišku.

Vos pasirodžius žiniai apie tai, kad europiečiai bandys sukurti „nuosavą“ IT infrastruktūrą, užvirė diskusijos apie tai, kad norima sukurti konkurentą ne tik debesijos paslaugų tiekėjams AWS, „Microsoft“ ir „Alibaba“, bet ir platformoms „Google“ bei „Facebook“. Tačiau šių diskusijų šešėlyje liko svarbiausi – technologiniai – klausimai apie „Gaia-X“. Pavyzdžiui, kaip ketinama ne tik teisiškai, bet ir technologiškai sujungti daugybę Europos duomenų centrų į bendrą tinklą.

Apie tai, kas gi yra žymusis „Gaia-X“ projektas, koks jo tikslas ir galimi įgyvendinimo iššūkiai bei perspektyvos, pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas ir tarptautinių santykių ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Nerimas dėl europiečių duomenų saugumo

Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybių inicijuotas ir Europos Komisijos aktyviai palaikomas „Gaia-X“ projektas pirmuosius žingsnius turės žengti šiemet metų pabaigoje. Planuojama, kad į vientisą duomenų centrų tinklą galės susijungti ir privačios, ir valstybinės institucijos. Tokiu būdu turėtų būti sukurta vientisa ir kokybiška IT infrastruktūra duomenų saugojimui Europos ribose.

Klausimas, ar prie projekto galės prisijungti AWS ir „Microsoft“ duomenų centrai Europoje, vis dar neatsakytas. Tai suprantama, nes šio projekto atsiradimas tiesiogiai siejamas su europiečių nerimu dėl duomenų saugumo. Jis išaugo 2018 m., kai JAV priėmė CLOUD įstatymą. Vadovaujantis juo, debesų tiekėjai turi atskleisti teisėsaugos institucijoms klientų duomenis, net jeigu jie saugomi serveriuose, esančiuose ne JAV.

Svarbus bandymas užimti pozicijas kibernetinėje erdvėje

Tomas Janeliūnas

Kaip pastebi „Gaia-X“ šalininkai, dar viena priežastis kurti „Euro debesį“ – tai, kad duomenys yra svarbiausia inovacijų žaliava, kurios reikia dirbtiniam intelektui. Todėl „nuosavos“ duomenų centrų infrastruktūros reikia ne tik Senojo žemyno verslui, saugančiam komercinę informaciją, bet ir mokslui, kuriančiam patentuotas inovacijas ir siekiančiam konkuruoti tarptautiniu mastu.

Tačiau dr. Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad stiprėjanti konkurencija tarp kibernetinių galių, tokių kaip JAV ir Kinija, nėra konkurencija tik dėl techninių parametrų ar inovacijų. Ji apima ir politinį, teisinį ir socialinį pagrindą, ant kurio statomas visas kibernetinės erdvės funkcionavimas.

„Kinija, JAV ir ES labai skirtingai traktuoja asmens duomenų apsaugą ir daugelį kitų aspektų, kurie svarbūs kibernetinės erdvės funkcionavimui. Visi šie aspektai labai svarbūs besiformuojantiems vartotojų įpročiams, o atitinkamai – ir tokių paslaugų teikėjams. Tad gana natūralu, kad ES valstybės nori turėti ne tik formalų reglamentavimą, bet ir fizinę infrastruktūrą. Ji leistų praktiškai pritaikyti reikalavimus duomenų apsaugai. Kita vertus, jei iki šiol ES bendrovės nesugebėjo reikšmingai įsiterpti į debesijos paslaugų rinką, gali kilti abejonių, ar „iš viršaus“ nuleista iniciatyva bus ekonomiškai pagrįsta ir efektyvi“, – sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Neaiškumas dėl techninių reikalavimų projekto dalyvėms

Duomenų apsauga, ar, tiksliau, atitikimas Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), kol kas yra tarp svarbiausių žinomų reikalavimų organizacijoms, norėsiančioms prisijungti prie „Gaia-X“. Pabrėžiama, kad visos dalyvės turės skirti ypatingą dėmesį duomenų saugojimo, tvarkymo ir prieinamumo skaidrumui. Taip pat – sudaryti sąlygas klientams lengvai pakeisti debesijos paslaugų tiekėją.

Tačiau, kaip pastebi „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas, svarbiausi šio projekto klausimai – technologiniai. „Kol kas nėra aišku, kokias konkrečiai paslaugas ketinama teikti per „Gaia-X“. Taip pat – apie kokią bendrą platformą, per kurią šios paslaugos galėtų būti teikiamos, kalbama. Būtent nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys techninės galimybės sukurti tokį tinklą. Duomenų centrų infrastruktūra – tai ne tik serveriai ir jų platformos, bet ir tinklai, platformos valdymo programinė įranga ir t. t. Šiame kontekste labai svarbus ir duomenų pristatymo greitis (angl. latency), jo užtikrinimo būdai, nes kalbama apie duomenų centrus visoje Europoje, o ne tik vienoje šalyje“, – pasakoja M. Maraulas.

Kaip pastebi pašnekovas, iš AWS ir kitų didžiųjų debesijos tiekėjų patirties žinome, kad kuo didesnę teritoriją apima duomenų centrų tinklas, tuo sudėtingesnė tokio tinklo architektūra ir jo komponentai. „Paprasčiau tariant, net patys moderniausi duomenų centrai patys „savaime“ nesusijungia, tam reikia juos sujungiančios įrangos, tinklų ir t. t. Be to, tai, kiek geografiškai nutolęs duomenų centras nuo kliento, turi įtakos greitaveikai, pavyzdžiui, tam, kiek greitai „užsikrauna“ aplikacijos. Pasauliniai debesų tiekėjai šią problemą jau vienaip ar kitaip išsprendė, o šiam projektui tokių uždavinių sprendimas – dar prieš akis“, – paaiškina „Blue Bridge“ atstovas ir priduria, kad turint omeny tikėtiną projekto mastą ir technologinį sudėtingumą, greito jo įgyvendinimo tikėtis neverta.

Net jei ambicijos pavėluotos, jas būtina įgyvendinti

Nepaisant to, kad į daugelį svarbių klausimų apie „Gaia-X“ dar neatsakyta, vien bandymas įgyvendinti šį projektą labai reikalingas europiečiams, įsitikinęs T. Janeliūnas.

„Kadangi ES vėluoja su aiškiomis skatinimo, rėmimo iniciatyvomis, sutelkto kapitalo investicijomis į šią sritį, bus sunku pasivyti konkurentus. Tačiau gaištant dar ilgiau, lengviau nebus. Nebūtinai „Gaia-X“ projektas bus sėkmingas. Tačiau tai natūrali tąsa vis labiau bręstančio Europoje mąstymo, kad reikia sutelkti pastangas, jei norime būti ne tik skaitmeninių paslaugų vartotojai, žaidžiantys pagal didžiųjų žaidėjų taisykles, bet ir patys būti tiekėjais ir turėti galimybę kitiems primesti arba bent jau derėtis su jais dėl vienodų žaidimo taisyklių kibernetinėje erdvėje“, – sako tarptautinių santykių ekspertas.

Paradoksalu, bet optimizmo dėl „Gaia-X“ projekto potencialo suteikia didžiųjų debesijos tiekėjų, tokių kaip AWS ir „Microsoft“ reakcija. Pirmiausia, šie tiekėjai nuo pat pradžių stebėjo ir aktyviai komentavo „Gaia-X“ vystymąsi. „Microsoft“ iškart paskelbė, kad domisi galimybės prisijungti prie projekto, o AWS atstovai buvo kritiškesni. Jie pareiškė, kad „Gaia-X“ gali sunaikinti visus debesų kompiuterijos pliusus, tokius kaip kaina, lankstumas, paslaugų įvairovė.

Atsakymas į kritiką, Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktorius Roberto Viola, žiniasklaidos vadinamas ES Skaitmeninimo vadu, pasakė, kad Europa išlieka atvira pasauliui, tačiau turi ambicijų atgauti savo skaitmeninį suverenumą.


Susipažinkite su „Blue Bridge“ debesų kompiuterija – KOMANDA MŪSŲ, PERGALĖS JŪSŲ >>

Domina mūsų paslaugos? Parašykite mums!