Vasaros pradžioje pasirodė nauja Gartner ataskaita apie debesų kompiuterijos rinką (2016 m. ataskaitos apžvalgą galite rasti čia). Didelių pokyčių debesų rinkoje nepastebima, tačiau kai kurios stebimos tendencijos leidžia manyti, kad ateityje ryškesnių naujovių galime tikėtis technologinėje srityje.
Lyderių pozicijose įsitvirtinusios Amazon Web Services ir Microsoft vis dar nepavejamos Google, kuri išlieka stabilioje trečioje pozicijoje. Ryškesnis pokytis matyti mažųjų debesų kompiuterijos tiekėjų pusėje – atsirado daugiau naujų nišinių žaidėjų ir Gartner vadinamųjų vizionierių. Šiemet įtraukti šie nauji paslaugų tiekėjai: Alibaba Cloud, Interoute, Joyent, Oracle, Skytap, IBM (anksčiau buvo SoftLayer, dabar atvaizduotas kaip IBM). VMware gamintojas buvo pašalintas iš kvadrato, nes pardavė savo debesų kompiuterijos verslo šaką OVH kompanijai. Šiek tiek keista, jog Gartner neįtraukė OVH į ataskaitą, tačiau tai greičiausiai įvyko dėl objektyvių priežasčių: atskirai OVH rinkos dalis veikiausiai buvo per maža, o VMware debesijos dalies priskaičiuoti dar nebuvo galima, nes išleidžiant Gartner ataskaitą (birželio mėn.) vis dar vyko susijungimo procesas. Neabejoju, kad kitais metais OVH papildys Gartner kvadratą kaip svarus rinkos žaidėjas.
Pagrindinės Gartner 2016 m. pateiktos debesų kompiuterijos rinkos ypatybės nepakito: tiekėjai orientuojasi į dideles ir vidutines įmones, užtikrinama aukščiausia kokybė, paslaugų pasiekiamumas (SLA) bei saugumas. Tai plačiau nagrinėjau minėtoje pernykštėje apžvalgoje.
Dauguma paslaugų tiekėjų orientuojasi į tradicinių IT poreikius, daugiausia dėmesio skiriant kontrolei, valdymui bei saugumui ir teikia tik IaaS paslaugas. Mažai paslaugų tiekėjų orientuojasi į „naujo tipo“ informacinių technologijų poreikius verslui, pavyzdžiui, kad debesų kompiuterijos paslaugos būtų pritaikytos Agile metodologiją taikančioms kompanijoms, konteinerių technologijoms, DevOps inžinieriams. Šias nišines sritis savo verslui dažniausiai pasirenka mažieji tiekėjai, bandydami ieškoti alternatyvų didžiųjų tiekėjų paslaugoms. Visgi Garner siūlo įvertinti ir tai, kad šios nišinės paslaugos dar nėra pilnai patikrintos rinkoje, tad prieš jas renkantis reikėtų atsižvelgti ir į rizikas.
Debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjų lyderių apžvalga
Amazon Web Services (AWS). AWS naudoja Xen virtualizacijos platformą paslaugoms teikti, siūlo didelį spektrą įvairių paslaugų ir yra šios rinkos lyderis jau daugiau nei 10 metų. AWS paslaugos labai stipriai yra orientuotos į minėtus „naujo tipo“ IT poreikius. AWS 2016 m. pajamos siekė daugiau nei 14 milijardų JAV dolerių. AWS turi net kelis klientus, kurie perka paslaugų už daugiau nei 100 milijonų JAV dolerių per metus.
Didžiausi AWS paslaugų minusai:
a) šių paslaugų valdymui reikia pakankamai gilių IT techninių žinių, dėl to AWS turi didžiulį partnerių kanalą, kurie konsultuoja klientus kaip naudotis AWS paslaugomis;
b) nors AWS teigia, kad jie kasmet mažina savo įkainius, bet jų pati kainodaros sistema ir galutinės kainos suskaičiavimas yra toks sudėtingas, kad labai rekomenduojama naudoti trečių šalių programinę įrangą vien kaštų skaičiavimui.
Microsoft įžengė į IaaS rinką tik 2013 metais, bet jau spėjo užsiimti stiprią antrą poziciją po AWS. Microsoft Azure yra naudojama Hyper-V virtualizacijos platforma ir, lyginant su kitais tiekėjais, Microsoft teikia daug daugiau PaaS (Platform as a Service, liet. platforma, kaip paslauga) tipo paslaugų. Azure paslaugos auga greičiausiai debesų kompiuterijos rinkoje ir 2016 m. siekė 3 milijardus JAV dolerių. Azure dažniausiai renkasi tie klientai, kurie turi daug Microsoft technologijų produktų. Kita vertus, Azure populiarumas auga ir dėl to, jog planuojama vis daugiau atvirojo kodo sprendimų įtraukti į Microsoft Azure paslaugų portfelį.
Vienas didžiausių Azure minusų yra tai, jog Microsoft nesugeba suvaldyti augimo ir dažnai paslaugos, nors ir ne iki galo „išdirbtos“ bei patikrintos, jau pristatomos rinkoje. Naujoms paslaugoms trūksta dokumentacijos, nuorodų ar tiesiog bendruomenės, kuri dalintųsi savo patirtimi ir padėtų spręsti iškilusias problemas.
Kalbant apie duomenų saugumo aspektus, ataskaitoje visai neužsimenama apie Europoje nemažą bruzdesį sukėlusį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (angl. General Data Protection Regulation; apie pokyčius įsigaliojus GDPR skaitykite ankstesniame mūsų straipsnyje), kuris visoje Europos Sąjungoje įsigalės kitų metų gegužės 25 d. Žinoma, galima galvoti, kad jis neliečia Amerikoje įsikūrusių debesų kompiuterijos tiekėjų gigantų, tačiau bent teoriškai, naujasis reglamentas turėtų paliesti ir juos (nes neabejotinai jų duomenų centruose yra saugoma informacija apie ES piliečius, kuriuos ir saugo minėtasis reglamentas). Tikiuosi, kitų metų ataskaitoje apie tai jau skaitysime kur kas plačiau. O kol kas belieka tik spėlioti, ar šis reglamentas suteiks kokių nors konkurencinių pranašumų Europos debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjams lyginant su šiuo metu Europoje dominuojančiais AWS, Microsoft ir Google.
Apibendrinant šių metų Gartner debesų kompiuterijos rinkos ataskaitą galima teigti, kad vis dar neatsirado naujas žaidėjas, kuris galėtų lygiuotis į AWS ar Microsoft, taip pat lieka atviras klausimas, kaip per artimiausius metus pasikeis Google pozicija ir ar nors vienas iš šiemet įtrauktų tiekėjų sugebės priartėti prie lyderių? O mažieji tiekėjai, kurių vieni jau teigia atradę savo nišas, o kiti dar tik ieško – ar jiems pavyks įsitvirtinti rinkoje ir ar klientai įvertins jų paslaugas? Man pačiam turbūt įdomiausia sekti Alibaba Cloud ateitį, kadangi jie Kinijoje šiuo metu yra tokie, kaip AWS likusiame pasaulyje (Alibaba Cloud 2016 m. turėjo apie 40 % Kinijos IaaS rinkos, o AWS pasauliniu mąstu – virš 40 %). Kadangi Kinijos rinka (pagal BVP rodiklį) pastaruoju metu kas ketvirtį paauga po 6,7–6,9 %, tikiu, kad šis tiekėjas netrukus gali nustebinti.
Apžvalgą parengė „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas
