Prieš dvejus metus Vakarų pasaulyje vis garsiau pradėta kalbėti apie grįžtančių darbuotojų (angl. boomerang employees) fenomeną. Statistika rodo, kad kasmet vis didesnis procentas personalo specialistų ir pačių darbuotojų teigia, kad išėjusio darbuotojo grįžimas į buvusią darbovietę yra pozityvus reiškinys. Tarptautinės personalo valdymo įmonės „Kronos“ apklausa, kurioje apklausta 1800 respondentų, parodė, kad net 70 proc. personalo specialistų mielai priimtų atgal į darbą buvusį darbuotoją ir 40 proc. darbuotojų nurodė, kad rimtai svarstytų apie grįžimą į darbovietę, kurioje jau dirbo.

Šiai tendencijai stiprėjant atkreiptas dėmesys ir į žinomiausius „grįžusius darbuotojus“. Tarp jų tokie vardai kaip Steve Jobs, grįžęs į „Apple“ po 12 metų pertraukos, ir vienas iš „Twitter“ bendra įkūrėjų Jack Dorsey, grįžęs į šią bendrovę po 7 metų, praleistų dirbant kitur.

Pastebima, kad technologijų ir IT sektoriuje, kur konkurencija dėl darbuotojų itin arši, ši tendencija stipresnė nei kitur. Tokios įmonės kaip „Microsoft“ ir „Dell“ turi net savo buvusių darbuotojų „alumni draugijas“, su kurioms palaiko nuolatinį ryšį.

Tarp kandidatų į naujas pozicijas – pažįstamos pavardės

Vienos didžiausių IT įmonių Lietuvoje – „Blue Bridge“ – personalo direktorė Alma Reketienė pasakoja, kad Lietuvoje ši tendencija pastebima ir IT sektoriuje grįžtantys darbuotojai nėra naujovė. „Pavyzdžiui, į „Blue Bridge“ grupės įmones kasmet į įvairias pozicijas grįžta bent keli buvę darbuotojai“, – pastebi pašnekovė.

Gerus specialistus grįžti paskatina keli veiksniai. „Pirmiausia įtakos turi tai, kaip žmogus išlydimas. Skatiname darbuotojus ieškoti karjeros galimybių ir mūsų įmonės grupėje, ir už jos ribų. Todėl žinia apie darbuotojo išėjimą nėra pasitinkama neigiamai, išeinantysis netampa komandos „priešu“. Antras svarbus veiksnys – vėlesnis kokybiško ryšio palaikymas – ir formalus, ir neformalus. Jį užtikrina vadovas, buvę komandos nariai, personalo skyrius“, – vardija pašnekovė.

Nepamirštamas ne tik buvusio darbuotojo gimtadienis, bet ir jo ambicijos, tolimesnės karjeros vizija išsakyta išeinant. „Todėl jeigu atsiranda pozicija, kuri galėtų būti įdomi išėjusiam žmogui, jam pirmiausia ir pasiūlome“, – pasakoja A. Reketienė. Kvietimo vėl prisijungti prie komandos sulaukia dauguma pademonstravusių gerus darbo rezultatus: „Nuo vadovo iki praktikanto – mūsų „talentų banke“ yra visi“.

Su darbuotoju grįžta ir investicijos į profesinį tobulėjimą

Tarp svarbiausių grįžtančių darbuotojų privalumų įmonei – laiko jau patikrinta specialisto kompetencija ir galimybė įdarbinti jau pritapusį žmogų su nauja patirtimi.

„Kadangi investuojame į darbuotojų kompetencijų ugdymą, sudarome sąlygas siekti profesinių tikslų, dalyvauti mokymuose, gauti reikalingus sertifikatus ir t. t., žinome, kad atgal priimame aukštos kompetencijos profesionalą. Be to, neretai žmonės, kurį laiką padirbę kitur, sukaupia papildomos patirties. Tai leidžia jiems grįžti į aukštesnę poziciją ir atnešti į organizaciją naujas žinias“, – pasakoja A. Reketienė.

Ne mažesnį teigiamą vaidmenį priimant atgal buvusį darbuotoją suvaidina ir vadovams žinomos darbuotojo asmeninės savybės – darbo etika, sugebėjimas dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę.

Grįžti paskatina jau patikrintas požiūris į darbuotojus

Įmonės kultūra, geros darbo sąlygos, pažįstama komanda ir geri santykiai su vadovu – tokias grįžimo priežastis dažniausiai įvardija į „Blue Bridge“ grupę grįžę specialistai.

Rasa Jakštienė

Po 9 metų darbo „Blue Bridge“ naują sritį nusprendusi išbandyti, bet po kurio laiko grįžusi atgal, IT paslaugų teikimo procesų vadovė Rasa Jakšienė pasakoja, kad svarbų vaidmenį renkantis tarp naujo darbo paieškų ir grįžimo į ankstesnę darbovietę suvaidino darbo sąlygos ir galimybė derinti darbą su šeimos poreikiais.

„Palikusi „Blue Bridge“ ir pasirinkusi naują sritį – darbą su žmonėmis – gana greitai supratau, kad man vis dėlto mielesnis technologijų pasaulis. Sulaukusi pasiūlymo grįžti nedvejojau. Esu dviejų vaikų mama, tad man labai svarbus darbo grafiko lankstumas, galimybė dirbti iš namų, jeigu vaikai suserga ir t. t. Kadangi „Blue Bridge“ kultūroje vyrauja nuostata, jog svarbiausia – darbo rezultatas, o ne procesas, toks vadovų požiūris, darbo ir šeimos interesų derinimo galimybė labai prisidėjo prie mano sprendimo grįžti“, – pasakoja R. Jakšienė.

Reintegracija į kolektyvą priklauso nuo organizacijos kultūros

Skatinant darbuotojus grįžti ir reintegruojant juos į komandą svarbu pasirūpinti paties grįžusio darbuotojo psichologine būsena. Tarp didžiausių grėsmių tokiu atveju – darbuotojo diskomfortas dėl to, kaip į jį žiūrės komanda.

„Stengiamės, kad grįžęs žmogus jaustųsi patogiai atsakinėdamas į galimus klausimus, kodėl grįžo, kaip sekėsi darbuotis kitur ir t. t. Savaime suprantama, kad mažiausiai psichologinio diskomforto patiria tie, kas grįžta į aukštesnes pareigas arba ten, kur reikia naujų kompetencijų“, – pasakoja Alma Reketienė ir atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtaką sėkmingai reinitegracijai turi organizacijos kultūra.

„Tokioje kultūroje, kur ir vadovai, ir kolegos pirmiausia džiaugiasi, kad į darbą grįžo geras specialistas,  grįžimo priežastys atsitraukia į antrą planą. Svarbu, kad vadovai priimtų darbuotojo grįžimą kaip komplimentą organizacijai ir skatintų būtent tokį požiūrį. Iš savo patirties matome, kad darbuotojams ir grįžti, ir reintegruotis padeda tai, kad per 26 metus į „Blue Bridge“ grupę grįžo nemažai specialistų. Be to, matome, kad neretai grįžusiųjų atsiliepimai apie požiūrį į darbuotoją, darbo sąlygas kitose organizacijose, šios ir kitos darbovietės palyginimas, padeda ir esamiems darbuotojams labiau vertinti tai, ką kaip darbdavys, jiems siūlome“, – sako „Blue Bridge“ personalo direktorė.

Prisijunk prie „Blue Bridge“ grupės komandos! 

Užsuk pasižiūrėti, ko šiuo metu ieškome >>