Kasdien atsiranda naujų aplikacijų ir sistemų, kurios padeda mums dirbti efektyviau. Taip pat greitai keičiasi ir licencijavimo sąlygos. Akivaizdu, kad ir susigaudyti naujai atsirandančių programų naudojime bei licencijavime darosi vis sunkiau. Kadangi manęs kolegos, pažįstami ar šiaip norintys pasikonsultuoti dažnai klausinėja apie programinės įrangos licencijavimą, legalumą, jo tikrinimą ir kt. dalykus, nusprendžiau viską surašyti vienoje vietoje.

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvos gyventojus kartais stebindavo tai, kad įmonėse (o taip pat ir viešojo sektoriaus organizacijose) privalo būti diegiama tik legali programinė įranga. Galbūt tai ką nors stebina ir šiandien, bet dauguma šį dalyką jau seniai įsisąmonino ir be kalbų paklūsta bendrai tvarkai. O įmones, kurios vis dar nelegaliai naudojasi programine įranga, galima būtų išskirti į dvi grupes: tos, kurios piktavališkai naudojasi nelegalia programine įranga ir tos, kurios nežino licencijavimo sąlygų arba nežino, kaip licencijuotis. Liūdna žinia pastarajai grupei – atsakomybė už piktavališkumą ir nežinojimą yra tokia pati.

Bet kokiu atveju, jei daugelyje įmonių įdiegta vien legali, sakykime, „Microsoft“ programinė įranga, natūraliai gali kilti klausimas, ar vien to pakanka? Nepaisant to, kad įmonės gali būti nepastebėjusios kokių smulkių paslaugų ar programų, kuriomis šiuo metu naudojasi nelegaliai, jos gali už legalumą mokėti daugiau nei turėtų. Ir tai klaida, kuri ypač gresia didelėms įmonėms. Be to, daugelis įmonių neturi resursų, skirtų programinės įrangos ir licencijų valdymui – licencijavimo sąlygos nuolat keičiasi ir susigaudyti licencijavimo vingrybėse paprasčiausiai per sunku. Dažnai pasitaiko situacijos, kuomet tiesiog dėl nežinojimo įmonėse atsiranda licencijavimo spragų, padidinančių nelegalumo riziką.

Ką daryti? Atsakymas – programinės įrangos legalumo patikra (angl. Software Asset Management (SAM)). Ją įprastai atlieka specialistai, turintys konkrečių gamintojų (vėlgi, pavyzdžiui, „Microsoft“) kompetencijas ar licencijų teikimo statusus. Ar tokia patikra „skausminga“? Ne, nes ji neturi tiesioginės įtakos įmonės procesams ar kasdieniam darbui.

Kas iš viso to gero? Trumpai užsiminsiu, o spręsti paliksiu patiems:
Situacijos suvokimas. Kalbame apie išsamų žinojimą, ką naudoji ir kokias teises turi. Tai leidžia apsidrausti nuo netikėtumų;
Užtikrinti sprendimai. Akivaizdu, kad esamos situacijos įmonėje suvokimas leidžia priimti teisingus sprendimus planuojant ar vykdant pirkimus;
Aišku, kam skiriamas biudžetas. Programinės įrangos legalumo patikra nesunkiai leidžia apsiginti reikiamą biudžetą, skirtą programinės įrangoms licencijų įsigijimui;
Šventa ramybė. Mažinama rizika būti nelegaliam.

Kai manęs klausia, kaip dažnai tokią patikrą reikėtų atlikti, aš visados prisimenu skiepus, kurie kiekvienam žmogui rekomenduojami kasmet. Manau, kad panaši situacija yra ir su programine įranga: praeina metai, pasikeičia licencijavimo sąlygos, įsidiegiama nauja programinė įranga arba įmonėje pasikeičia naudojimasis kuria nors iš jų – visa tai priežastys patikrai.

Anksčiau tokia patikra būdavo neišvengiama, o šiandien tokia patikra įmonėse turėtų būti ir periodiška, nes dirbama vis su daugiau produktų, kuriems reikia licencijų.

AUTORIUS

Algirdas Lunys – UAB „Blue Bridge“  Infrastruktūros sprendimų vadybininkas