Šiandien didieji duomenys, dirbtinis intelektas ir kompiuterio programos, vadinamos „botais”, yra viena karščiausių temų, aptarinėjamų tiek pasaulinėse verslumo konferencijose, tiek skaitmeninių technologijų ekspertų pokalbiuose. Apie tai kalba didžiosios bendrovės, pabrėždamos dirbtinio intelekto ir duomenų naudą bei plačias šių technologijų panaudojimo galimybes – nuo energetikos, transporto iki pramogų sektoriaus. Tuo tarpu skeptikai atsargiai, tačiau vis dažniau užsimena apie dirbtinio intelekto keliamas grėsmes bei etines problemas. Apie tai, ar į gerąją, ar į blogąją pusę, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir „botai” keičia žaidimo taisykles versle, kalbamės su Marijumi Andrijausku, vienu iš bendrovės „Teamgate” įkūrėju ir vadovu.
Kas yra didieji duomenys ir kuo jie naudingi verslui?
Marijus Andrijauskas pastebi, jog nepaisant didžiųjų duomenų (angl. Big data) sąvokos populiarumo ir paplitimo, kalbant apie šios technologijos aiškų panaudojimą versle, vis dar jaučiama sumaištis. Tikslus didžiųjų duomenų apibrėžimas dažnai tarsi paskęsta šiuo metu taip pat sparčiai populiarėjančių sąvokų, tokių kaip „savaime besimokančios sistemos”, „skaitmeninė transformacija”, „dirbtinis intelektas”, kontekste. Vis tik, „Teamgate” atstovas tvirtina, jog siekiant susigaudyti, kas yra didieji duomenys ir kaip jie veikia, būtina kalbėti apie realius pavydžius.
„Šiuo metu, tikriausiai, kiekviena bendrovė apie save galėtų parašyti knygą – kaip ji pradėjo verslą, kokia buvo verslo sėkmės istorija, su kokiais iššūkiais buvo susidorota ir kas yra numatoma ateityje. Tačiau jei knygą reikėtų rašyti apie konkurentus, tikėtina, jog ji būtų plonesnė. O jeigu reikėtų kalbėti apie klientus ir jų verslo prognozes, dėl informacijos stokos, matyt, gautųsi tik kelių lapų konspektas. Visa tai parodo, kiek daug įtakos gali turėti saugomų ir apdorojamų duomenų kiekis. Kuo daugiau žinai ir turi informacijos, tuo yra paprasčiau”, – pažymi M. Andrijauskas.
Kasdienis prisijungimas prie kompiuterio, bendravimas socialiniuose tinkluose, GPS funkcijos naudojimas mobiliuosiuose telefonuose, atsiskaitymas bankine mokėjimo kortele bei daugybė kitų žmonėms įprastų veiksmų – tai tik dalis kiekvieną dieną paliekamų duomenų „pėdsakų”. Kaupiant informaciją, nurodančią, kaip panašiose situacijose buvo pasielgta anksčiau, kokios įtakos vieni veiksmai turėjo kitiems, kokios yra šių veiksmų tarpusavio sąsajos, koks yra aplinkos poveikis, verslo atstovai gali priimti pamatuotus ir teisingus sprendimus.
M. Andrijauskas pastebi, kad šiandien ši sprendimų priėmimo funkcija vis dažniau yra perduodama mašinoms ir įvairioms sistemoms. Visi naudojami išmanieji įrenginiai, bendraudami tarpusavyje, saugodami informaciją, ja besikeičiantys ir taip tarnaudami vartotojų patogumui, tampa didžiųjų duomenų ekosistemos dalimi. Galiausiai, nors šio proceso galima visiškai nepastebėti, o pastebėjus, pradėti baimintis, tačiau šiandien to išvengti neįmanoma ir tam pasiruošti yra būtina. Tiek paprastiems vartotojams, tiek verslui.
Kas yra „botas” ir kokį uždavinį šis įrankis sprendžia?
„Botas” – tai kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti priskirtus uždavinius.
„Pačiai technologijai jau daugiau kaip penkiasdešimt metų, o robotai, atliekantys tam tikras užduotis, yra naudojami labai seniai. Sparčiai keičiantis technologijoms, keičiasi ir rinkos žaidimo taisyklės, kurias diktuoja tokios gigantės kaip „Google”, „Facebook”, turinti daugiau nei 900 milijonų „Messenger” programėlės vartotojų, ar sparčiai auganti „Snap” platforma. Šios technologijų milžinės ne tik skatina inovacijų augimą, bet ir reikšmingai prisideda prie kompiuterinių programų, gebančių apdoroti žmogaus kalbą, vystymo”, – dėsto M. Andrijauskas.
Dažniausiai naudojamos yra mobiliosios pokalbių programėlės (angl. Chatbots), palaikančios pokalbį, surandančios reikiamą informaciją ir suteikiančios aiškius bei tikslius atsakymus. Didieji verslai jau šiandien sėkmingai įdarbino bendraujančius „botus” tam tikriems veiksmams atlikti. Pavyzdžiui, savarankiškai priimti užsakymus, apmokėjimus ir net valdyti klientų nusiskundimus. Be kita ko, šie robotai padeda planuoti laiką, geba organizuoti susitikimus, iškomunikuoti naujienas ar tiesiog, nuskaitę išmaniojo šaldytuvo duomenis, užsakyti pietus į biurą. Be abejonės, visa tai vyksta neįtikėtinu greičiu ir su minimaliu žmogaus įsikišimu.
Ar dirbtinis intelektas pakeis darbuotojus?
Jau netrukus dirbtinis intelektas taps neatsiejama rinkodaros ir pardavimų proceso dalis. Dar po kelerių metų kiekviena verslo organizacija naudosis savarankiška, visiškai organizuota ir automatizuota rinkodara (angl. Marketing automation). Dirbtinio intelekto sritis – sistemos mokymasis (angl. Machine learning) – reikšmingai prisidės prie pardavimams ir rinkodarai valdyti skirtų sistemų veikimo gerinimo, o šios sistemos be žmogaus įsikišimo gebės teisingai atlikti sudėtingus uždavinius.
Šių pokyčių dėka verslo organizacijos gali tikėtis daug tikslesnio prognozavimo, pavyzdžiui, kalbant apie potencialius klientus. Nustatant kriterijus (angl. Lead scoring), kur klientas lankosi, su kuo bendrauja, kuo domisi, kokį turinį skaito, kuriuo metu tikrina savo el. paštą, o kada naršo socialiniuose tinkluose, bendrovės taps pajėgios pateikti būtent tokį pasiūlymą, kurio klientui šiuo metu reikia. Anot M. Andrijausko, nors ši informacija yra prieinama ir dabar, ją tinkamai apdoroti kol kas išlieka nemažas uždavinys.
„Be abejonės, dirbtinis intelektas nepakeis rinkodaros specialistų, nes kūrybinio proceso išvengti nepavyks. Tačiau poreikis tik techninį, rutininį darbą atliekantiems darbuotojams sumažės. Būtent virtualūs, savaime besimokantys asistentai marketingo specialistams padės atlikti šias technines užduotis. O kalbant apie pardavimų sritį, „botai”, automatiškai suvesdami duomenis į CRM sistemas ir juos nuolat atnaujindami, taps įrankiu skatinant CRM sistemų naudojimą pardavimų komandose”, – tvirtina „Teamgate” vadovas.
Taigi, šiais laikais, kai didelė dalis kasdien atliekamų veiksmų patiria transformaciją, didieji duomenys įgauna milžinišką vertę. Būtent tos verslo bendrovės, kurios išmoks ir sugebės sukauptus didžiuosius duomenis išnaudoti efektyviam savaime besimokančių sistemų veikimui, įgaus didelį konkurencinį pranašumą. O tokių verslo gigantų, tarkime, kompanijos „Salesforce” inovatyvūs dirbtinio intelekto sprendimai kaip, pavyzdžiui, duomenų valdymo programa Einstein taps neatsiejama verslo dalis.
Kas CRM įrankių laukia ateityje?
Pasak, „Teamgate” vadovo, dar prieš penkerius metus bendrovė kalbėjo apie programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) privalumus ir trūkumus. Šiandien CRM sprendimo kūrėja kalba, kaip verslas žengia į dirbtinio intelekto erą. Kadangi CRM rinka yra ypatingai imli technologinėms naujovėms, šios inovacijos taip pat turės milžiniškos įtakos.
„Bendradarbiaudami su kitomis „Blue Bridge” grupės įmonėmis, nuolat investuojame į naujausias technologijas bei unikalius, tikrą vertę kuriančius sprendimus. Nors turime daug klientų, kuriuos visiškai tenkina kuriama „Teamgate” CRM sprendimo vertė, tačiau taip pat turime ir tokių, kurie nuolat siekia efektyvinti rutinines operacijas. Šie klientai į savo verslo visumą nori integruoti kuo daugiau skirtingų įrankių, leidžiančių maksimaliai atsisakyti rankinio darbo, vizualiai atvaizduoti surinktą informaciją ir ją paversti tinkama greitiems ir tiksliems sprendimams priimti. Visa tai skatina ieškoti pažangiausių sprendimų ir technologine prasme būti priekyje”, – „Teamgate” teigia vadovas.
