Jau norma tapo perspėjimai apie grėsmę, kurią tradiciniam verslui kelia iš skaitmeninių technologijų išaugę (angl. digital native) rinkos naujokai. „Bolt“ Baltijos šalyse iš esmės pakeitė taksi verslą, „Netflix“ perdėliojo ir mūsų vietinių TV rinkos žaidėjų kortas, o lietuviškasis „CityBee“ daliai žmonių pakeitė būdą naudotis automobiliu mieste. Šių ir daugelio kitų naujokų sėkmės istorijų akivaizdoje tradicinis verslas neretai jaučiasi sutrikęs, nes jos liudija, kad inovacijos neturi geografinių ribų ir jeigu tavo rinkos liūto dalį rytoj atsirieks ne lietuviškas startuolis, tai padarys kas nors iš užsienio. Ir vis dėlto, manau, kad yra mažiausiai keli darbai, kuriuos atlikus sumažėtų rizika, kad rytojus Jūsų verslui neišauš.
Kas „nusodina“ skaitmenizacijos pastangas?
Atrodytų, apsisaugoti nuo jaunesnių ir vikresnių, „digital-first“ filosofija besivadovaujančių naujokų ir jų augimo pagreičio, neįmanoma. Štai šveicarų banko „Credit Suisse“ atliktame tyrime konstatuota, kad vidutinė dabartinio verslo gyvavimo trukmė siekia 20 metų, o 1950-aisiais ji siekė 50 metų. „Gartner“ tyrimai pernai parodė, kad du trečdaliai verslo vadovų jaučia, kad turi arba pagreitinti skaitmenizaciją ir ja paremtų inovacijų taikymą, arba užleisti pozicijas konkurentams. O pagreitinti skaitmenizaciją daugumai tradicinių verslų sekasi sunkiai.
Pavyzdžiui, „Everest Group“ tyrimo duomenimis, net 61 proc. apklaustų JAV įmonių, siekiančių greitesnės skaitmeninės transformacijos, pernai teigė, kad nėra patenkintos savo IT tiekėjų darbu.
Ir visa tai – abstrakčių, gražiai skambančių, bet sunkiai įgyvendinamų raginimų kurti inovacijų kultūrą, eksperimentuoti, visose grandyse turėti žmonių, kurie mąsto naujai ir t.t., fone.
Pagrindinės inercijos priežastys
Galima net įžvelgti susidariusį užburtą ratą – tikimasi, kad skaitmenizacija sudarys prielaidas inovacijoms (siekiančioms net ir verslo modelio pakeitimo), tačiau organizacija jai neranda resursų – ne tik lėšų, bet ir dėmesio. Daugelis tiesiog norėtų sužinoti – o ką gi galima padaryti jau dabar? Kadangi veikiame IT sferoje, patarimai susiję būtent su ja.
Siūlyčiau pradėti nuo atidesnio žvilgsnio į savo dabartinę IT finansavimo struktūrą – ne veltui juokaujama, kad tikroji organizacijos strategija aiškėja ne perskaičius strategijos dokumentą, o peržiūrėjus veiklos ir iniciatyvų finansavimą.
2017 m. „Civitta“ atliktas IT valdymo tyrimas rodo, kad Lietuvos verslas operacijų vykdymui skiria 71 proc., o viešasis sektorius – 66 proc. Taigi, IT gebėjimų palaikymui skiriame bent dvigubai daugiau nei naujų diegimui, todėl lėšų (o ir laiko bei dėmesio) naujovėms būtų galima ieškoti atidžiai peržiūrint didžiausius „ėdrūnus“ būtent IT operacijų ir sistemų palaikymo veikloje.
Nors Lietuva su tokia diegimo ir palaikymo kaštų proporcija nesiskiria nuo kitų pasaulio šalių, tačiau didėjant veiklos dinamiškumui, ši proporcija ilgainiui gali tapti inkaru pagrindinės veiklos iniciatyvoms.
Kodėl senosios sistemos – rimta tradicinio verslo problema?
Pasikliaujant statistika, galima spėti, kad vis dėlto Jūsų IT biudžete daugiausiai išlaidų eilučių bus skiriama senų, istoriškai susiklosčiusių sistemų palaikymui. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse būtent tam išleidžiama didžioji dalis IT biudžetų. Tarptautinė konsultacijų įmonė „Bain&Company“ teigia, kad vidutinė tradicinės veiklos organizacija išleidžia net apie 75 proc. savo IT biudžeto tam, kad palaikytų senų sistemų „gyvybės aparatą“.
Tarkim, kad peržiūrėję savo IT išlaidas, pamatėte galimybių jas sumažinti ir skirti atsilaisvinusias lėšas modernioms iniciatyvoms. Galbūt net paaiškėjo, kad inovacijoms dabar galėtumėte skirti dažnai rekomenduojamus 30 proc. IT biudžeto, kurie, kai kurių analitikų teigimu, yra net per maža investicija į ateitį.
Gera žinia nebent tai, kad tų pačių konsultantų teigimu, išmaniai modernizavusios savo infrastruktūrą ir atsikračiusios senų technologijų išlaikymo naštos, tradicinės įmonės gali inovuoti ne ką prasčiau už skaitmeninius naujokus.
IT konsultacijų lyderio „Gartner“ statistika patvirtina, kad tokiu, nuosaikios modernizacijos, keliu ketina žengti dauguma – šiemet pasaulyje verslo programinei įrangai ir jai skirtai debesų kompiuterijos infrastruktūrai bus išleista daugiausiai – net 214 mlrd. dolerių arba 17,5 proc. daugiau nei 2018 m.
Tiesa, nieko per jėgą daryti nereikia – jeigu jūs iki šiol ne debesyje ir negalvojate apie persikėlimą į debesų aplikacijas, galbūt jums taip tinka ir apsimoka, reiškia, gaunate iš to papildomos naudos, galite inovuoti ir būti ramūs dėl savo rytojaus. Tiems, kas jaučiasi ne tokie užtikrinti, darkart siūlau susėdus IT ir veiklos žmonėms kartu peržiūrėti savo IT išlaidų struktūrą, IT strategiją bei vykdomus projektus ir imtis sprendimų.
Inovacijų paieškos galėtų prasidėti nuo įmonės vidaus
Tačiau kaip identifikuoti tas inovacijas, kurios padės peršokti jūsų verslui į kitą, aukštesnę pavarą ir išlaikyti pagreitį? Šiame IT gebėjimų atnaujinimo kelyje IT padalinys tikrai gali pasiremti veiklos funkcijų vadovų ir specialistų, norinčių judėti skaitmenizacijos keliu, pagalba.
Pastebėtina, kad veiklos funkcijos vis labiau linkusios pačios susirasti, įsigyti ir pradėti naudoti joms reikalingas technologijas bei sistemas mažai ką derindamos su IT padaliniu. Tarptautinė IT konsultavimo įmonė IDC prognozuoja, kad veiklos funkcijos (angl. line of business) jau 2021 m. bus visiškai atsakingos už pusę išlaidų informacinėms technologijoms jų organizacijose.
IT specialistai tokiems veiklos funkcijų inicijuotiems naujiems IT gebėjimams (technologijoms, aplikacijoms ir pan.) davė nelabai mielą vardą –„šešėlinis IT“ (angl. shadow IT). Tačiau būtent ši, ne IT padalinio inicijuotų sprendimų sfera, ir yra geriausia „kasykla“ naujoms iniciatyvoms. Jas kuria ne kas kitas, o patys jūsų darbuotojai – drąsiausi, originaliausi ir tingiausi iš jų. Būtent jie jau kurį laiką naudoja savo pačių susirastus įrankius ir sprendimus, kurie pagreitina ir palengvina jų darbą. Būtent šioje erdvėje rastiems sprendimams siūlyčiau skirti savo sutaupytas IT palaikymo lėšas ir dėmesį. Šioje vietoje norėtųsi dėti tašką ir pasiploti sau, bet…
Naujas senojo IT vaidmuo
Kiekviena veiklos funkcija, kiekvienas padalinys ieško sprendimų, kurie pirmiausia yra skirti jų poreikių tenkinimui, todėl nekoordinuojant „šešėlinio IT“ pastangų, nesirūpinant „detaliuoju planu“, bendrųjų susitarimų parengimu ir jų laikymosi užtikrinimu, o ypač į organizaciją priimamų IT sprendimų informaciniu saugumu, laukia nelengvas chaosėlis, o ne veiklos efektyvumo šuolis.
IT padalinys turėtų transformuotis iš nelankstaus „prievaizdo“, kurio atsakymas pagal nutylėjimą yra „negalima!“ į veiklos funkcijų pagalbininką, kurio nuostata būtų „be abejo galime, jei pasirūpinsime …“. Pagalbininką, suderinantį skirtingų padalinių interesus tvarkant informaciją, pateikiantį priemones informacijos integracijai, formuojantį IT taikymo gaires ir skleidžiantį gerąsias skaitmenizacijos praktikas organizacijoje viduje.
Galiausia, IT padalinys, atsižvelgiant į jo dalykinę kompetenciją, turi prisiimti atsakomybę už informacinio saugumo užtikrinimą sudėtingame organizacijos technologijų, aplikacijų ir informacijos audinyje, kuris užtikrins sėkmę rytdienos organizacijoms.
Aldas Glemža – „Blue Bridge“ grupės verslo plėtros ir IT direktorius, sertifikuotas IS auditorius (CISA), vienas iš tarptautinės Informacinių sistemų audito ir valdymo asociacijos skyriaus Lietuvoje ISACA steigėjų ir pirmasis vadovas, mokslų daktaras, VU matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas.
Ieškote aukštos kompetencijos IT partnerio? Jūs jį radote – parašykite mums!
