Nors daugiau nei 70 proc. žemės paviršiaus užima vanduo, tik 3 proc. jo yra tinkamas vartoti. Mums pasisekė, nes Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, turtinga vandeniu. Tačiau mes taip pat turime taupyti – ir savo pinigus, ir kokybišką geriamąjį požeminį vandenį, kuris, deja, ribotas. Tačiau pradėję taupyti, susiduriame su paradoksu: atrodytų, kuo mažiau suvartojame – tuo mažiau turėtume mokėti. Tačiau iš tiesų šiuo metu viskas atvirkščiai – kuo mažiau suvartojame, tuo daugiau mokame. Taigi – iš kur ši problema atsiranda ir kokį vaidmenį ją sprendžiant vaidina IT sprendimai?
Kodėl mažesnis kiekis nelemia mažesnės kainos?
Šiuo metu pagrindinė priežastis, dėl kurios nepavyksta tiesiogiai susieti suvartojamo vandens kiekio ir jo kainos – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo eksploatavimo išlaidos. Jas mažinti vandentvarkos įmones skatina ne tik klientai, bet ir valstybė.
Savivaldybių administracijos nuolat kelia vandentvarkos įmonėms tikslą mažinti vandens kainas, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parengtoje kainų nustatymo metodikoje numatyta, kad įmonių būtinosios vandens paslaugų sąnaudos turi būti planuojamos atsižvelgus į šalto vandens tiekėjo veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės bazinius rodiklius.
Tačiau situacija iš esmės negerėja, ypač rajonuose, kuriuose dėl emigracijos mažėja gyventojų skaičius ir mažesnis vandens suvartojimas lemia didesnes kainas likusiesiems.
Kiek veiksmingai sprendžiame problemą?
Apskritai, atsakymas į šį klausimą svarbus ne tik vandentvarkos įmonėms, kurių pavyzdį pateikiame, bet ir visoms kitoms komunalinių paslaugų bendrovėms. Žinoma, dalis problemų sprendimų – specifiniai, pagal veiklos sritį, tačiau dalis – bendra. Pavyzdžiui, visiems „komunalininkams“ efektyviau veikti galėtų padėti paslaugų kaštų mažinimas, veiklos efektyvumo didinimas, atsakingas investicijų planavimas, klientų pasitenkinimo didinimas.
Rodos, siekiant šių efektyvumo tikslų jau imtasi nemažai priemonių – įmonės reorganizuoja gamybą, peržiūri procesus, gerina darbų planavimą ir t. t. Kryptingų pastangų lyg ir netrūksta. Bėda tik ta, kad pasverti šių priemonių efektyvumą ir pakankamumą sudėtinga – trūksta rodiklių ir įrankių, kurie matuotų veiklos rezultatus, leistų nuolat stebėti realią situaciją ir užtikrintų, kad veiklos incidentai būtų operatyviai nustatyti.
Kaip gauti daugiau informacijos apie veiklos efektyvumą?
Štai šioje vietoje ir tenka pakartoti tai, ką dažnai girdime – technologinė pažanga yra savotiška neišvengiamybė, jos būtinumą diktuoja šiuolaikinė realybė. Grįžtant prie jau minėtų vandentvarkos įmonių pavyzdžio – joms daugybės klientų ir laiko patikrinti IT sprendimai jau dabar gali padėti lengvai surinkti bei aiškiai pateikti informaciją, tiesiogiai susijusią ir su tiesiogine veikla (vandens nuostolių rodikliai, nuotekų skirtumai, taršos rūšys), ir su administraciniu darbu (nedeklaruoti vartotojai ir jų sunaudojamas vanduo, operatyvus sutarčių informacijos valdymas, pajamų prognozė pagal esamas sutartis ir t. t.).
Iš savo patirties galime pasakyti, kad rezultatai, naudojant tokius sprendimus vandentvarkos sektoriuje, taip pat kalba už save – sutaupoma 80 proc. kaštų, anksčiau naudotų informacijos parengimui, sprendimų priėmimas paspartėjo 10 kartų, investicijos atsipirkimo laikotarpis (ROI) – tik vieneri metai, o vartotojų aptarnavimo laikas sutrumpėja net 5 kartus. Trumpai tariant, šiuolaikinės duomenų analitikos technologijos tikrai pajėgios teikti operatyvią informaciją, reikalingą ir kaštų mažinimui, ir veiklos efektyvumui bei planavimo gerinimui, ir vartotojų pasitenkinimo didinimui.
Svarbu pažymėti, kad visų šių rezultatų pavyksta pasiekti naudojant ne kokius nors unikalius ir brangius IT sprendimus, o jau paruoštas aplikacijas pavadinimu „BLUEs Utility Sight“, kurios lengvai įdiegiamos ir patogiai naudojamos. Tokių ir panašių įrankių užtenka esminiams pokyčiams, kurių vis labiau reikia ir verslui, ir visuomenei. Klausimas tik tas, kodėl komunalinių paslaugų sektorius vis dar delsia detalios informacijos rinkimui ir apdorojimui naudoti efektyvias ir nebūtinai brangias technologijas.
Algimantas Brazauskas – IT įmonės „Blue Solutions“ direktorius. „Blue solutions“ – verslo ir IT procesų integravimo įmonė, teikianti verslo operacijų optimizavimo ir įgyvendinimo, sistemų palaikymo ir vystymo paslaugas. Tai didžiausias „Microsoft“ partneris Baltijos šalyse, diegiantis „Dynamics“ ir „Qlik Sense“ sistemas. „Blue solutions“ specializuojasi diversifikuoto verslo, gamybos, distribucijos, uosto krovos, grūdų ir maisto pramonės šakose. „Blue solutions“ klientai sudaro daugiau nei 60 proc. visų „Microsoft Dynamics AX“ naudotojų Lietuvoje, tarp kurių – „Aukštaitijos vandenys“, „Ignalinos atominė elektrinė“, „Kauno energija“ ir kitos įmonės. „Blue solutions“ yra įvykdžiusi ir didžiausius VVS diegimo projektus Baltijos šalyse.
