Panašu, kad šiuo metu pasaulis gyvena dvejopoje IT realybėje, kurioje nuosava tradicinė IT infrastruktūra užtikrina stabilumą ir nuspėjamumą, o debesijos paslaugos suteikia neribotus išteklius ir dinamiškumą. Nors gyvenimas tarp šių dviejų pasaulių nėra lengvas, išsižadėti kurio nors vieno greitu laiku greičiausiai nepavyks ir reikės ieškoti būdų maksimaliai išnaudoti esamos situacijos privalumus. Tiesa, šis status quo nebus amžinas: anksčiau ar vėliau šie du IT pasauliai turės pavirsti į vieną.

Kas bendro tarp kovinių filmų žvaigždės ir IT?

Tikriausiai daugelis dar atsimena 2013 m. pasirodžiusią „Volvo“ reklamą, kurioje veiksmo filmų žvaigždė Jeanas-Claude‘as Van Damme‘as meistriškai atlieka špagatą tarp dviejų važiuojančių vilkikų. Jau kiek daugiau nei penkerius metus panašioje situacijoje yra dauguma organizacijų, pradėjusių naudoti debesijos paslaugas, bet neskubančių visiškai atsisakyti nuosavos IT infrastruktūros – ten dažniausiai saugomi veiklai svarbiausi duomenys, sistemos ir t. t. Kaip rodo dabartinės tendencijos, toks IT „špagatas“ gali trukti mažiausiai penkerius metus, tad Van Damme‘o triuko fone spindintis saulėlydis bei iškilminga muzika puikiai tinka prie statistikos apie hibridinio IT modelio paplitimą.

Štai IT tyrimų ir konsultacijų kompanija „451 Research“ pernai apklausė daugiau nei 1200 IT vadovų iš Europos ir JAV bei išsiaiškino, kad šiuo metu dauguma organizacijų į debesį yra perkėlusios 40 proc. savo IT. Prognozuojama, kad šis kiekis iki 2018 m galėtų padidėti iki 58 proc., tačiau toks pokytis iš esmės tendencijos nepakeis – debesų kompiuterijos naudojimas augs, bet tradicinio IT nepakeis.

Kitą svarbią tendenciją atskleidė vieno didesnių debesijos tiekėjų pasaulyje „RightScale“ kasmetinis tyrimas, kuris parodė, kad šiemet net 85 proc. organizacijų renkasi eiti daugelio debesų naudojimo keliu ir net 65 proc. renkasi hibridinio debesies strategiją. Kaip pastebi „Blue Bridge“ IT architektas Andrius Bumblauskas, ši debesų strategija populiariausia, nes, viena vertus, privatus debesis sprendžia stabilumo, saugumo ir atitikties klausimus, kita vertus, viešasis debesis leidžia lanksčiai naudotis neribotais ištekliais ir išbandyti naujausių technologijų teikiamas galimybes.

„Iš pirmo žvilgsnio, hibridinio debesies strategija turėtų suderinti du skirtingus pasaulius, bet iš tiesių hibridinio debesies naudojimas savaime nepanaikina tradicinės IT: hibridinis debesis yra diegiamas greičiui ir lankstumui, greitiems pokyčiams, o tradicinė IT buvo projektuojama stabilumui, patikimui ir retiems pokyčiams. Tad organizacijos IT kurį laiką turi mokėti dirbti dviem režimais, kol situacija nepasikeis, o ji, anksčiau ar vėliau, pasikeis. Juk organizacijos IT yra vienas organizmas ir susidvejinęs jis negali ilgai išgyventi – bent jau efektyvumo prasme“, – konstatuoja A. Bumblauskas.

Žingsnis atgal, kurio reikia išmokti nebežengti

šviesoforas

„Įsivaizduokite situaciją, kai programuotojas kuria ir testuoja sprendimą debesyse, išnaudodamas visas debesijos galimybes, tačiau galiausiai vis tiek turi pritaikyti šį sprendimą klasikinei IT infrastruktūrai, nes šis sprendimas bus apgyvendintas ten. Tai savotiškas kompromisas, žingsnis atgal, kurį tenka žengti gyvenant tarp dviejų IT pasaulių,“ – pasakoja „Blue Bridge“ atstovas. „Svarbiausias klausimas tokiu atveju – ar organizacija gali sau leisti žengti žingsnį atgal turint omeny platesnį kontekstą: besikeičiančius naudotojų poreikius, besiformuojančius naujus verslo modelius, kurie jau konkuruoja su tradiciniais, galiausiai – technologines galimybes, kurios lieka iki galo neišnaudotos.“

Be to, pastebi pašnekovas, šiuo metu vis garsiau kalbama apie idėjų ekonomiką ir svarbiausią jos argumentą – laimi tas, kas sugeba greičiausiai įgyvendinti gerą idėją:

„Tai reiškia, kad geros idėjos savaime nebėra konkurencinis pranašumas. Konkurencinis pranašumas yra gebėjimas greitai įgyvendinti šias idėjas, išnaudojant naujausias technologijų galimybes”.

Šios sąlygos vienaip ar kitaip skatins IT transformaciją ir IT modernizaciją, tad reikėtų tam iš anksto pasirengti. „Svarbu suprasti, kad IT transformacija yra neišvengiama, tačiau ji neturi būti chaotiška, kai daroma tai, ką priverčia gyvenimas. Kaip tik dabar yra puikus laikas planuoti svarbiausius savo organizacijos IT pokyčius: įvardyti tikslus, poreikius ir rezultatus, kuriuos ši transformacija gali atnešti“, – pabrėžia Andrius Bumblauskas.

Trys transformacijos scenarijai

dreamstime_xxl_84556746

Visiška transformacija, kai persikeliama į debesį ir atsisakoma tradicinio IT (1), „dviejų pasaulių“ scenarijus, kai klasikinė IT veikia šalia debesijos paslaugų (2), ir integracijos scenarijus, kai klasikinė IT integruojama su debesijos paslaugomis (3) – taip tris galimus transformacijos scenarijus apibūdina pašnekovas.

„Vien įsivardyti, kokį scenarijų renkatės – svarbus pasiekimas planuojat savo IT ir net veiklos ateitį. Teoriškai, visų trijų scenarijų tikslas yra toks pat – kurti kuo didesnę pridėtinę vertę organizacijai, t. y. užtikrinti turimų sistemų, sukurtų tradicinėmis priemonėmis, nepertraukiamą veikimą ir kurti, plėtoti ir valdyti dinaminę debesų kompiuterijos infrastruktūrą ir paslaugas. Tik klausimas – kaip tai padaryti kuo efektyviau ir patogiau?“, – pastebi pašnekovas bei išskiria 4 sritis, kuriose turėtų įvykti pokyčiai, reikalingi transformacijai.

Peržvelgti ir procesus, ir kompetencijas

Pirma sritis, nuo kurios reikėtų pradėti planuoti, yra tikslai. „Aiškiai apibrėžti tikslai, siekiamas rezultatas ir detalesnis debesijos pritaikymo scenarijus – tai pirmasis žingsnis, po kurio reikėtų imtis procesų peržiūrėjimo, nes debesijos paslaugos reikalauja visiškai kitokių procesų nei tradicinis IT. Ką tai reiškia? Pirmiausia – naujas ir pasikeitusias IT specialistų roles. Pavyzdžiui, norint tinkamai valdyti debesijos paslaugas, reikėtų naujų paslaugų architekto, paslaugų programuotojo, debesijos paslaugų eksperto kompetencijų. Naujomis akimis reikės pažvelgti į saugumą bei IT resursų valdymą“, – vardija pašnekovas.

Trečiasis žingsnis rengiant transformacijos planą – informacinių sistemų ir debesijos paslaugų integracija.  „Kalbant paprastai, šiame etape reikės nuspręsti, kokios sistemos kokiu būdu pateks į debesų kompiuterijos aplinką. Galbūt reikės pakeisti jas SaaS (liet. programinė įranga kaip paslauga) paslaugomis, adaptuoti naujai platformai, perkelti keičiant konfigūraciją ir t. t. Svarbiausia, pasirinktą transformavimo būdą derinti su tikslais ir strategija. Taip pat rekomenduočiau aukštos rizikos transformavimo būdus derinti su veiklos poreikiais, o žemos – su IT optimizavimo uždaviniais bei nepamiršti įvairių sistemų savybių“, – paaiškina pašnekovas.

Skirtingi IT požiūriai turi nuolat artėti

„Tikriausiai nemažai kas nustebs pamatę, kad tik pabaigoje sprendžiamas klausimas dėl to, kokie debesijos ištekliai ir paslaugos yra reikalingi norint įgyvendinti šiuos tikslus. Technologijų pasirinkimas yra paskutinė transformacijos plano kūrimo dalis“, – pastebi A. Bumblauskas bei atkreipia dėmesį, kad būtent toks požiūris į technologijas dar kartą primena apie esminius dviejų IT pasaulių skirtumus.

„Klasikinis požiūris reiškia, kad norima iškart matyti galutinį sistemos vaizdą, žinoti, kiek ji kainuos per metus ar trejus ir iš anksto viskuo apsirūpinti. O debesijos pasaulis yra kitoks – jis nuolat kuriamas ir perkuriamas, surenkamas iš įvairių paslaugų ir įvairaus jų kiekio. Pati technologija savaime nieko nereiškia, vertę kuria tik jos pritaikomumas ir integracija su jau veikiančiomis technologijomis“, – pasakoja IT specialistas.

Kaip pastebi „Blue Bridge“ atstovas, pradėjus svarstyti apie transformacijos planą arba jį jau parengus, neišvengiamai bus grįžta prie bendresnio klausimo – kaip gyventi tarp dviejų IT pasaulių: lėto ir stabilaus bei dinamiško ir neprognozuojamo.

„Manau, kad atsakymas yra paprastas – gyventi tarp šių dviejų pasaulių reikia taip, kad jie kasdien artėtų prie vienas kito, o ne toltų. Artėjimas reiškia vienokio ar kitokio pavidalo integraciją. Turėti tai omenyje labai pravartu argumentuojant savo parengto plano būtinumą – t. y. kalbant apie jo įgyvendinimui reikalingus resursus: laiką ir specialistus, bei bendresnius – veiklos procesų ir planavimo, pokyčius. Todėl dar kartą pabrėžiu, kad IT laukianti transformacija nėra technologinė, ji – kur kas platesnė. Keičiasi visa paradigma, o kartu su ja – ir viskas, kas susiję su IT“, – apibendrina A. Bumblauskas.