Kiek tenka bendrauti su kolegomis apie debesų kompiuterijos rinką Lietuvoje, dauguma sutinka, kad Lietuvoje vyrauja dvi pagrindinės debesų kompiuterijos formos: IaaS (angl. Infrastructure as a Service) ir SaaS (angl. Software as a Service) – dažniausiai klientai perka virtualius serverius arba naudojasi programine įranga, kuri yra pasiekiama per naršyklę.
Tačiau debesų kompiuterija turi kur kas daugiau naudingų funkcijų, kuriomis, kol kas, tik retas verslas (ar organizacija) Lietuvoje naudojasi. Paprastas pavyzdys – įsivaizduokite mažmeninės parduotuvės situaciją tą trečiadienį, kai visoms prekėms 50% nuolaida arba Kalėdinis laikotarpis. Tikėtina jog būtent tais periodais ženkliai padidėja parduotuvės IT sistemų apkrovimas.
Šioje situacijoje puikiai gali pasitarnauti debesų kompiuterijos paslaugų funkcionalumas – autoscaling’as (lietuviškai turbūt reikėtų versti „automatinis mastelio nustatymas“, bet dėl visų šventos ramybės naudosiu anglišką terminą).
Autoscaling’as – tai toks funkcionalumas, kai virtualių serverių telkinys automatiškai auga, priklausomai nuo apkrovimo, arba ir mažėja, jei serverių apkrovimas mažėja.
Naudodama autoscaling’o funkciją, tokia parduotuvė būtų užtikrinta, jog piko metu ji turės pakankamai resursų, reikalingų tinkamai aptarnauti klientus, tačiau kitais (ramesniais) laiko periodais, virtualių resursų kiekį būtų galima sumažinti. Kadangi debesų kompiuterijos paslaugų kaina priklauso nuo naudojamų resursų apimties, klientai naudodami autoscaling’o funkcionalumą ne tik užtikrintų sistemų veikimą, bet ir taupytų kaštus.
Tiesa, nuomojant įprastus virtualius serverius, galima gana paprastu būdu sumažinti virtualių serverių nuomai patiriamus kaštus ir nenaudojant autoscaling’o, pavyzdžiui, parašyti script‘ą, kuris leistų serverius automatiškai išjungti 20 val. ir įjungti 7 val. ryte. Paprastas sprendimas, tačiau taip pat menkai naudojamas praktikoje.
Kitas debesų kompiuterijos funkcionalumas, kuriuo mažai kas naudojasi, yra Storage as a Service (lietuviškai – duomenų saugykla, kaip paslauga). Paslaugos naudotojai duomenų saugyklos API (angl. Application Programming Interface) sąsajos pagalba (papildomai ją susikonfigūravus) gali talpinti duomenis duomenų centro tiekėjo duomenų masyve taip, kaip yra palankiausia turimai programinei įrangai. Ši funkcija (paslauga) tinkamiausia duomenims, kurie nėra aktyvus ar kurių retai prireikia (kitaip tariant – statiniai ar archyvuojami duomenys). Vėlgi, didžiausia nauda yra ta, kad mokama tik už saugomų duomenų naudojamą talpą (išvengiama nereikalingų investicijų), taip pat, naudojant šią funkciją, duomenys patikimai saugomi – saugomos kelios duomenų kopijos, be to duomenys gali būti pasiekiami iš bet kur, kur yra internetas.
Bėda ta, kad norint pasinaudoti šiais debesų kompiuterijos sprendimais, programinės įrangos kūrėjai turėtų daugiau bendradarbiauti su infrastruktūros tiekėjais. Kai informacinė sistema jau sukurta, jos architektūrą pakeisti gana sudėtinga, tad ir priderinti prie naudingų debesijos sprendimų – taip pat. Jeigu dar prieš rašant programinį kodą, kartu su IT tiekėju būtų apsvarstomi visi variantai, įskaitant integraciją su valdomais debesų kompiuterijos resursais, būtų galima parinkti patį geriausią ir ekonomiškiausią sprendimą kuriamoms sistemoms.
Atrodo pakankamai paprasta, bet visi žinome realybę: programuotojai – sau, o inžinieriai ir architektai – sau. Ir vėliau taip gaila matyti dideles organizacijų investicijas į IT (netgi inovatyvias debesijos technologijas), bet šitiek neišnaudotų galimybių… O gal, visgi, bendradarbiaukime? 🙂
AUTORIUS
Mindaugas Maraulas – UAB „Blue Bridge“ IT paslaugų vadybininkas
