Man nebereikia pačiam žinoti, kada gimė Rembrantas. Galiu to paklausti išmaniajame įrenginyje veikiančios „Siri“ (ar kurio kito virtualaus asistento) ir ji akimirksniu atsakys. Akivaizdu, kad informacinės technologijos mutavo labai staigiai ir mes vos spėjame jas vytis.
Ką turime omeny sakydami „skaitmeninė transformacija“? Kada ji prasidėjo? Apskritai, kiek laiko jau gyvename su informacinėmis technologijomis – 10, 100 ar 1000 metų? O gal dar ilgiau? Pasižiūrėjus į kai kuriuos pirmuosius žmonijos piešinius ant uolų, atrodo, kad ilgiau, nes informacinės technologijos atsirado kartu su informacija. Tačiau, kodėl būtent dabar pradėjome kalbėti apie skaitmeninę transformaciją ir ketvirtąją pramonės revoliuciją? Atsakymas paprastas: informacinės technologijos stipriai keičia mūsų gyvenimą ir verslą įvesdamos dar vieną matavimą – informacinį sluoksnį.
Nuo „jūs“ prie „tu“
Vis labiau keisis tai, kaip bendraujame su klientais ir partneriais, kaip parduodame savo verslo teikiamų produktų ir paslaugų vertę. Vis dažniau mūsų poreikių patenkinimui bus siūlomos ne prekės, o paslaugos, nes būtent to nori klientai ir technologinė pažanga leis tai padaryti. O paslaugas kur kas lengviau pritaikyti pagal kiekvieno individualius poreikius, kurie, beje, laikui bėgant taip pat linkę keistis.
Kas iš mūsų pastebi lauko reklamas ir ekranus? Laikui bėgant juos pastebės vis mažiau žmonių, o vis daugiau dėmesio sulauks kitokia, individualizuota, reklama. Štai testas „What‘s your flavor“ siūlo nustatyti, kokie mėgstamiausi tavo skoniai ir pagal tai pasiūlo receptus, kurie (bent jau teoriškai) tau patiks. Testą panaudoti sugalvojo kompanija, jau virš 100 metų pardavinėjanti prieskonius. Kompanijos tinklapyje pateikiami receptai yra priderinti prie jūsų skonio, na, o reikiami prieskoniai, be abejo, yra šios kompanijos produkcija. Bandysite spėti, koks brand‘as išnirs atmintyje prie prieskonių lentynos parduotuvėje, jei atlikote tokį testą?
Bendradarbiauti skubės ne visi
Ne mažiau svarbūs pokyčiai laukia organizacijos gebėjimų. Svarbų skaitmeninės transformacijos aspektą sudaro socialinių tinklų, bendradarbiavimo sprendimų ir kitokių, daug dalyvių jungiančių, platformų panaudojimas. Šia linkme eina visas pasaulis, ne išimtis ir Lietuva. Tiesa, šis procesas kai kuriose kryptyse nėra greitas. Kai prieš penkerius metus „Blue Bridge“ sukūrė bendradarbiavimo platformą ir pradėjome ja naudotis, atrodė, kad Lietuvos verslas noriai pirks šį sprendimą. Klydome! Laikui bėgant ir patys suvokėme, kad negalime tikėtis, jog visi žmonės ners į tokias darbo platformas kaip, beje ir į „Facebook“. Skaitmeninėse platformose aktyvūs (turinio kūrimo prasme) tik kokie 15-20 proc. žmonių. Kaip ir „Facebook“, čia yra skaitytojai ir rašytojai, ir pastarųjų skaičius auga lėtai. Ir darbe, ir už jo ribų žmonės tik mokosi nauju būdu dalytis informacija, o dar teisingiau mūsų kontekste būtų sakyti – apskritai mokosi dalytis informacija…
Pavyzdį rodo kukliausi
Keičiasi pats informacinių sistemų naudojimo procesas. Jos tampa vis labiau pasiekiamos – galime prisijungti kada norime ir kaip norime (per tinkamiausią įrenginį). Verslui dar svarbiau tai, jog vis geriau išmokstama pritaikyti sau tai, kas jau sukurta, atsiranda supratimas, kad nestandartinis funkcionalumas kainuoja ir turėtų būti kuriamas tik išskirtiniais atvejais. Teko matyti statistiką, kad net 50 mln. smulkiųjų verslų neturi jokios kitos įmonės svetainės, išskyrus „Facebook“ puslapį. Yra „Facebook“ ir leisti savo pinigų svetainei nebereikia. Šių mažų bendruomenių pavyzdžiu paseks vis daugiau verslų.
Klysta žmonės, o ne sistemos?
Sinchronizuoti procesus skaitmeninėje erdvėje ir realybėje bei iš naujo permąstyti, perkonstruoti vartotojo poreikio supratimą – bent jau tiek turėtų nuveikti kiekviena įmonė. Tad pradėkime nuo sinchronizacijos. Realūs procesai ir duomenys apie juos skaitmeninėje erdvėje turi būti neišskiriami nei erdvėje, nei laike. Jeigu duomenys skiriasi nuo to, kas vyksta fiziniame pasaulyje, sistema neveiks, nes jos pateikiami atsakymai neatitiks realybės, kurioje dirbate.
Atsiminkime legendinį „Amazon“ sandėlį, kuriame viskas iš pirmo žvilgsnio sudėliota chaotiškai, o iš tikrųjų ši netvarka (atsitiktinė tvarka) lemia tai, kad prekes, pagal sistemos sugeneruotą prekių surinkimo schemą, būtų galima surinkti ir pristatyti klientui per valandą. To pasiekti neįmanoma be tikslaus fizinio ir skaitmeninio pasaulio sinchronizavimo.
Ieškant naujų sprendimų teks permąstyti ir naudotojų poreikį. Žinome, kad nuo Fordo laikų klasikinis sprendimas nukeliauti iš taško A į tašką B yra turėti nuosavą automobilį. Tačiau šiandien dirbantis žmogus naudoja automobilį nuo 2 iki 4 valandų per parą, o likusį laiką automobilio nereikia. Argi nebūtų puiku, kad galėtume, užuot nusipirkę automobilį, tiesiog apsidairyti taške A, išsinuomoti automobilį, nukeliauti iki taško B ir ten jį palikti? Manau, kad tai šauni idėja ir ją įgyvendino „Citybee“. Jei ne naujas globalesnis požiūris į tai, ko reikia vartotojui, ir šiuolaikinės technologijos – tokia schema vis dar būtų graži svajonė.
Naujieji dirigentai
Įmonės daug dėmesio skiria funkcijų organizacijoje išskyrimui, padalinių hierarchijai ir bendradarbiavimo taisyklėms. Tai nėra blogai, tačiau ilgainiui finansų, pardavimų, gamybos, IT ir kiti skyriai pradeda gyventi „savarankišką gyvenimą“, optimizuodamiesi mažiau pastebi bendrą veikimo kontekstą, tačiau inovatyvių, tikrai originalių prekių ar paslaugų atsiradimas neįmanomos be šių skyrių bendradarbiavimo ir „didžiojo paveikslo“ matymo. Visi kartu turi permąstyti organizacijos paskirtį ir panaudojant skaitmenines technologijas „išsvajoti“ verslo išskirtinumą.
Kitas svarbus klausimas – kaip valdyti šią iniciatyvą visos organizacijos mastu? Nors dažnai girdime, kad geriausios idėjos ateina iš apačios į viršų, tam tikri dalykai turi vykti iš viršaus į apačią. Tarp jų – naujas požiūris į skaitmeninę transformaciją. Dabar kaip niekada reikia vadovų, kurie pasakytų: „Mes turime tai padaryti, tokia yra mūsų strategija“. Be abejo, atsiras teigiančių, kad dalies verslų ar verslo funkcijų transformacija gali nepaliesti. Tačiau panašu, kad šiais, inovacijų ir proveržio laikais, anksčiau ar vėliau nei viena funkcija skaitmeninės transformacijos neišvengs.
IT žmonėms šiame procese atitenka itin svarbus vaidmuo. Jie reikalingi tam, kad paaiškintų, kaip ir kokias technologijas galima būtų taikyti, kokie yra šio taikymo apribojimai, kokios yra rizika ir kaina. IT specialistai, suvokiantys informacijos vaidmenį įmonės veikloje gali tapti dirigentais, padedančiais organizacijai dirbti efektyviau ir prisidėti kuriant sprendimus, kurie tiktų ir pardavimams, ir marketingui, ir vadybai. Beje, pastebiu ir džiaugiuosi, kad vis daugiau finansų, gamybos ir kitų funkcijų profesionalų gerai pažįsta taikomąsias informacines sistemas, išmano jų stipriąsias vietas ir trūkumus. Tai puiki tendencija, nes tik tokie žmonės galės sėkmingai vykdyti skaitmeninę transformaciją.
Pabaigai
Apie skaitmeninę transformaciją būtina ne tik kalbėti, bet ir ją planuoti, vykdyti pilotinius projektus, kaupti supratimą tuo pačiu pamatant savo įmonę naujoje šviesoje. Labiausia tai reiktų daryti pardavimų, finansų, gamybos ir aptarnavimo funkcijoms, tačiau labai greitai ateis ir kitų funkcijų eilė.
O dar po kiek laiko ateis ir robotai. Juokaujama, kad tuomet mes turbūt nebesugebėsime jų atpažinti.
AUTORIUS
Aldas Glemža – „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros ir IT direktorius
