Daugiau nei 60 proc. Lietuvos įmonių naudoja verslo valdymo sistemas (ERP), kurios buvo įdiegtos prieš 10 ir daugiau metų, atskleidė Finansų ir verslo valdymo sistemų naudojimo Lietuvos įmonėse tyrimas. Kadangi ERP gyvavimo ciklas yra 10-15 metų, tokia statistika apie Lietuvos pramonėje naudojamus pasenusius verslo valdymo įrankius – tikrai neraminanti. Tiesa, lengvų šios problemos sprendimų taip pat nėra. Verslo valdymo sistemų keitimas gali trukti net kelerius metus, o vienas sunkiausių iššūkių tokias sistemas atnaujinant – nesutrukdyti įmonės veiklos, teigia ilgametę informacinių sistemų diegimo patirtį pramonės sektoriuje turinčios IT įmonės „Blue Solutions“ direktorius Algimantas Brazauskas.
Kuo šiuolaikinės ERP skiriasi nuo įdiegtų seniau?
Verslo valdymo sistemų kartos, jų diegimo praktika ir išlaikymo kaštai – iš esmės skiriasi, ir šie skirtumai – esminiai, pabrėžia „Blue Solutions“ direktorius A. Brazauskas.
„Pavyzdžiui, 2000-aisiais buvo gaji nuomonė, kad įmonės pagrindiniams procesams reikia kelių specializuotų sistemų, kurios tarpusavyje integruojasi ir sudaro bendrą kompleksą. Tuo metu, kai ši paradigma dominavo, IT specialistų darbo kaina buvo santykinai nedidelė, todėl sistemų integracijos, tarpusavio sąveikos ir priežiūros kaštai irgi nebuvo dideli. Situaciją iš esmės pakeitė didžiulė IT sprendimų ir IT specialistų paklausa bei drauge didėjantis jų darbo užmokestis. Dėl šio iššūkio šiandien savo klientams rekomenduojame vieningas, centralizuotai valdomas platformas, kurių diegimas, priežiūra ir vystymas yra daug pigesnis, nei atskirų specializuotų sistemų integracija“, – pasakoja Algimantas Brazauskas, pastebėdamas, kad anksčiau kai kas rinkdavosi ir kitą kraštutinumą – bandydavo derinti savo verslo procesus prie sistemų. „Nors šis kelias turi savų privalumų, jis tinkamas toli gražu ne visiems“, – sako pašnekovas.
„Manyta, kad pavyks sutaupyti verslo valdymo sistemoms pakeitus savo verslo procesus ir naudojant tik standartinius, „nemodifikuotus“ verslo valdymo sistemų funkcionalumus. Vis dėlto šiandien matoma, kad standartinė verslo valdymo sistema, kuri apima esminius sprendimus, praktikas ir metodus, siūlo per daug supaprastintą požiūrį į verslo procesus. Be to, ilgainiui verslo valdymo sistemų diegimo praktika parodė, kad pakeisti procesą iš tikrųjų yra brangiau ir užtrunka ilgiau, nes reikia skirti laiko sprendimo paieškai, derinimui organizacijos viduje ir su klientais, tiekėjais, partneriais. Kainuoja ir aukštos kvalifikacijos konsultantų paslaugos, kurių tokias atvejais dažniausiai prireikia“, – pasakoja „Blue Solutions“ direktorius.
Vis dažniau ryžtamasi investuoti į ERP adaptaciją
Lyginant šiuolaikines ERP sistemas su diegtomis prieš dešimtmetį, vienas svarbiausių naujų ERP skiriamųjų bruožų yra tai, kad jos orientuotos ne į pavienius procesus, bet į procesų visumą. „Pavyzdžiui, dabartinės kartos ERP sistemos gali būti orientuotos į kelias procesų grupes: procesus, kuriančius vertės grandinę, procesus, užtikrinančius pagrindinę įmonės veiklą, ir apskaitos procesus. Visų arba didžiosios dalies šių procesų integracija vienoje sistemoje ne tik sumažina tokių sprendimų aptarnavimo kaštus, bet ir sutrumpina jų diegimo procesą“, – pasakoja „Blue Solutions“ vadovas.
Kalbėdamas apie naujos kartos verslo valdymo sistemų diegimo patirtį, A. Brazauskas atkreipia dėmesį, kad svarbiausia kelerių pastarųjų metų tendencija – standartinių sprendimų adaptacija atsižvelgiant į individualius įmonės poreikius.
„Vis dažniau nusprendžiama investuoti į esminę standartinio sprendimo adaptaciją, kuri atliepia ne tik į tam tikros industrijos (pavyzdžiui, mažmeninės prekybos arba maisto gamybos), bet ir konkrečios įmonės poreikius“, – pasakoja pašnekovas, atkreipdamas dėmesį, kad 2017-2018 metais Jungtinėse Valstijose atlikti verslo valdymo sistemų diegimo tyrimai parodė, kad kuo didesnė organizacija, tuo dažniau ji renkasi kruopščią standartinių sistemos funkcionalumų modifikaciją.
„Kadangi būtent JAV pramonės įmonėse gimsta svarbiausios šios srities IT tendencijos, nebūtų per drąsu teikti, kad mokytis turėtume būtent iš didžiausių ir turtingiausių įmonių, kurios negaili pastangų ir lėšų sistemų adaptacijai“, – pažymi A. Brazauskas.
Verslo valdymo sistemų atnaujinimas – iš arčiau
Nors pramonės įmonių, investuojančių į ERP atnaujinimą, procentas Baltijos šalyse nėra didelis, vis dėlto ir čia jau galima rasti tokių sistemų diegimo pavyzdžių.
Vienas didžiausių ERP sistemų atnaujinimų, kurį įgyvendino „Blue Solutions“ – išteklių planavimo sistemos diegimas Latvijos medienos pramonės milžinei „Latvijas Finieris“. „Tai puikus pavyzdys, kai didelė, sudėtingus procesus turinti pramonės įmonė ryžosi iš pagrindų atnaujinti savo verslo sistemas, net žinodama, kad šis procesas, turint omeny organizacijos dydį ir sudėtingumą, truks ilgai. Nepaisant visų iššūkių, šiandien naujoji sistema, kurios pagrindas yra „Microsoft Dynamics AX“, sėkmingai apima visus verslo procesus, vientisoje gamybos grandinėje sujungė 5 gamyklas esančias dvejose šalyse ir leidžia „Latvijas Finieris“ gaminti tik tai, kas užsakyta, valdyti visą gamybą realiu laiku ir nuolat stebėti pilną produkto būsenos ar užsakymo vykdymą visuose etapuose“, – dėsto pašnekovas.
Šiuo metu naująja sistema naudojasi virš 1000 „Latvijas Finieris“ darbuotojų – organizuoja žaliavų tiekimą, valdo gamybos bei produkcijos atkrovimo procesus. Net 12-oje atstovybių pasaulyje priimami užsakymai eksportui į 60 šalių.
Atnaujinimas gali trukti ir 4 metus
„Microsoft Dynamics AX“ diegimas ir adaptavimas prie „Latvijas Finieris“ poreikių užtruko net 4 metus ir tai buvo vienas svarbiausių šio projektų iššūkių, teigia A. Brazauskas.
„Reorganizuojant visą verslo grandinę nuo kliento užsakymo iki produkcijos pristatymo klientui, viena svarbiausių užduočių – nesutrukdyti įmonei įgyvendinti numatytus pokyčius ir pateikti sistemos dalis tuo laiku, kuris tinkamas pagal verslo ciklus“, – pasakoja A. Brazauskas, pabrėždamas, kad ši užduotis – įgyvendinama, tačiau pareikalauja didelės atsakomybės iš jį įgyvendinančios IT įmonės.
„Iš mūsų pusės projekto darbų vykdyme dirbo daugiau nei 20 darbuotojų, turėjome „ilgą atsarginių suolelį vienoje komandoje „susižaidusių“ specialistų“, – pasakoja A. Brazauskas, pridurdamas, kad tokie esminio atsinaujinimo pavyzdžiai atskleidžia, kad kritinės reikšmės verslo valdymo sistemų atnaujinimas, nors ir reikalauja laiko bei investicijų, padeda įmonėms ne tik neatsilikti nuo pasaulinės rinkos, bet ir pasiūlyti daug kokybiškesnes ir patikimesnes paslaugas.
