Sudėtingo IT infrastruktūros sprendimo kūrimui, kuris apima skirtingus IT elementus, technologijas ir kompetencijas, vadovauja IT architektas. Šio specialisto atsakomybė – parengti IT sprendimo struktūrą ir išskaidyti sprendimo kūrimą į užduotis, kurias gali atlikti konkrečioje srityje dirbantys IT inžinieriai.

„Iš esmės IT architekto darbas panašus į Lego kaladėlių dėliojimą. Bėda tik ta, kad dažniausiai kaladėlės tarpusavyje nedera ir IT architektas turi sugalvoti būdą, kaip jas sudėti taip, kad jos derėtų“, – šypteli „Blue Bridge“ IT architektas Arūnas, vienas iš trijų „Blue Bridge“ IT architektų, pasidalijusių savo profesine patirtimi ir papasakojusių, kada IT architektai tampai IT archeologais, kaip paversti sudėtingus dalykus paprastais ir kaip tapti IT architektu, jeigu šios specialybės nėra tarp universitetų siūlomų studijų programų.

Kodėl reikalingi IT architektai?

„Galutiniam naudotojui, klientui, svarbiausia turėti sprendimą, kuris leidžia naudotis informacinėmis sistemomis ir efektyviai vykdyti savo veiklą. Sukurti tokį sprendimą galima įvairiais būdais, ir IT architektas, remdamasis savo patirtimi ir žiniomis, parenka optimalų – atnešantį didžiausią naudą ir reikalaujantį mažiausiai išlaidų. Vaizdžia kalbant, IT architektai reikalingi, kad klientai nepasiklystų tarp daugybės variantų ir išvengtų neatsiperkančių investicijų“, – pasakoja „Blue Bridge“ IT architektas Arūnas.

„Blue Bridge“ dirbantys IT architektai dar vadinami IT sprendimų architektais (angl. Solution Architect). „Pasitelkus pastatų projektavimo analogiją, sprendimų IT architektus galima palyginti su pastatų architektais. Svarbiausia jų užduotis – suprojektuoti konkretų “pastatą”, t. y. sprendimą, kuris atitinktų užsakovo poreikius ir atliktų savo funkciją. IT architektų darbo rezultatas – “pastato” projektas – leidžia skirtingų sričių specialistams tinkamai atlikti detalesnius darbus ir gauti pageidaujamą rezultatą“, – sako kitas „Blue Bridge“ IT architektas Andrius.

Didžiausias IT architektų indėlis – kuriant būsimojo sprendimo struktūrą, tačiau jų pagalbos prireikia ir vėliau, koordinuojant atskiras IT inžinierių komandas, sprendžiant projekto įgyvendinimo problemas ar nenumatytus iššūkius.

„Vis dėlto pats žaviausias yra pradinis etapas, kai reikia nustatyti, kokia iš tiesių problema sprendžiama, kur yra jos šaknys ir kaip turi atrodyti sprendimas šiai problemai išspręsti. Kai išsiaiškinęs kliento poreikius, pradedi dėlioti pirmuosius sprendimo kontūrus, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad problema – labai paprasta, o pasigilinus paaiškėja, kad viskas iš tikrųjų gerokai sudėtingiau. Žinoma, būna ir atvirkščiai – iš pradžių atrodo, kad bus sudėtinga, reikės didelės komandos, o netrukus paaiškėja, kad galvosūkis išsisprendžia labai paprastai. Tokios staigmenos – viena įdomiausių šio darbo dalių“, – sako Andrius.

Tiesos paieškos arba IT archeologija

Žvelgiant iš šalies, labai paprastas gali atrodyti ir kasdienis IT architekto darbo procesas, šypteli „Blue Bridge“ IT architektas Gintaras.

„Viskas apgaulingai paprasta – turi problemą ir tam, kad ją išspręstum, turi tiesiog sudėti kaladėles schemoje – serverius, tinklus, duomenų bazes, apsaugos sprendimus ir pan. Svarbiausias IT architekto darbo įrankis – programa, padedanti braižyti schemas. Bet iš tikrųjų už šito proceso slypi tiesos paieškos. Tam, kad galėtum sukurti, atnaujinti ar patobulinti sprendimą, tau reikia žinoti, kaip atrodo naudojamo sprendimo schema. Besiaiškindamas, kaip viskas šiuo metu sujungta ir veikia, neretai tampi savotišku archeologu. Visos informacijos dažnai niekas neturi, nes IT infrastruktūros architektūra vystosi kone organiškai, metai iš metų. Taip po truputį iš atskirų dalių dėlioji mozaiką, kuri taps tavo sprendimo pagrindu“, – pasakoja Gintaras.

Po to, kai IT architektas apibrėžia sprendimą, jis padeda projektų vadovui pateikti projekto planą, drauge su IT inžinieriais suplanuoja darbų eiliškumą ir tai, kiek laiko prireiks sprendimo kūrimui. Galiausiai, detalus sprendimo planas pristatomas klientui. Čia IT architekto laukia dar vienas išbandymas: „Viskas, ką nupiešei, turi būti aišku klientui. Visa tavo darbo esmė – paversti labai sudėtingus dalykus suprantamais. Kaip tai padaryti? Suskaidyti sudėtingą sprendimą į mažesnes dalis, komponentus, kurie visiems suprantami ir pažįstami. Todėl dažnai kartoju, kad net patys sudėtingiausi dalykai iš tikrųjų yra labai daug paprastų dalykų vienoje vietoje“, – pasakoja Gintaras.

Kaip tapti IT architektu?

Atsakydamas į šį klausimą, Andrius sako, kad IT architekto profesinis kelias savo forma primena raidę „T“. „IT architektai dažniausiai „išauga“ iš tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui, IT infrastruktūros inžinierių, programuotojų, kurie bėgant laikui pradėjo dairytis plačiau, domėtis greta egzistuojančiais sprendimais taip įgaudami vis platesnę kompetenciją, leidžiančią atlikti dvi svarbiausias IT architektų užduotis: nustatyti kliento problemą, kurią turi išspręsti kuriamas sprendimas, ir parengti užduotis IT inžinieriams arba programuotojams“, – sako Andrius, kurio specializacija apima ne tik IT infrastruktūros architektūrą, bet WEB aplikacijų struktūros kūrimą.

Kaip IT inžinierius savo profesinį kelią prieš 16 metų „Blue Bridge“ pradėjo ir Gintaras. „Nuo pat pradžių dirbau su viskuo, kas pavadinime turi žodį „Microsoft“, – šypteli Gintaras ir kelią IT architekto pareigų link palygina su daugybe sprintų: „Jei nebijai susidurti akis į akį su iki tol nematytais sprendimais ir technologijomis, tau vis lengviau mokytis naujų dalykų, nes pastebi analogijas arba priešingai – jų nebuvimą. Taip po truputį perpranti daugybę vienos kategorijos sprendimų ir skirtingų technologijų, gali vis geriau jas derinti tarpusavyje.“

Gintarui pritaria ir Arūnas, kurio pagrindinė specializacija – atvirojo kodo produktai, tokie kaip „Linux“ ir „Kubernetes“. „Juokauju, kad jaunų IT architektų nebūna, nes nepabuvęs sistemų administratoriumi, IT architektu netapsi. IT architektas negali siūlyti sprendimo, braižyti savo schemų, nebūdamas tikras, kad tai veiks 100 proc. O tam, kad būtum tikras, reikia praktinės patirties, savų eksperimentų ir klaidų”, – sako Arūnas.

Iššūkiai, kurie nesikartoja, ir kiti darbo privalumai

Vardindamas tai, ką daro IT architektas, Andrius nepamiršta įvardinti ir tai, ko nedaro. Juokdamasis sako, kad nereikia dirbti su žmonėmis, jų motyvacija, skaičiuoti finansų. Visą dėmesį gali skirti technologijų taikymui ir įmonių problemų sprendimui. Tiesa, daug kas priklauso ir nuo to, kur dirbi IT architekto darbą.

„Jeigu kasdien sprendi tas pačias problemas ir kasiesi „vis gilyn“, bet ta pačia kryptimi, tampa nuobodu. Tą galiu pasakyti ir iš savo patirties. Būtent todėl man labai patinka dirbti IT įmonėje, kur vienu metu dirbi su keliais sektoriais – nuo logistikos iki sveikatos apsaugos. Projektai ir užduotys nesikartoja, turi aiškiai nustatytą trukmę. Žmonėms, kurie nerimsta, kuriems nuolat reikia kurti, toks dinamiškas darbas – pats tas“, – apibendrina Andrius.

Arūnas pastebi, kad projektų bei užduočių įvairovė, laisvas darbo grafikas, jam padeda suderinti IT architekto darbą ir dėstymą universitete: „Labai smagu, kai esi tas dėstytojas, kuris ateina į auditoriją ir sako: „Nors standartas ir vadovėliai sako taip, iš tikrųjų realybėje niekas taip nedaro. Šita problema sprendžiama kitaip“. Dalydamasi savo darbo patirtimi ir įgytomis žiniomis galiu sudominti studentus, ir tai tik patvirtina, kad esu ten, kur galiu sukurti didžiausią naudą.“

Prisijunk prie „Blue Bridge“ grupės IT profesionalų komandos! 

Užsuk pasižiūrėti, ko šiuo metu ieškome >>