Prieš 5 metus programinių sprendimų kūrimo ir vystymo įmonė „Blue Bridge Code“ savo darbe pradėjo naudoti „Scrum“. Šis metodas priklauso programų kūrimo modelio AGILE šeimai ir padeda programinės įrangos kūrėjams dinamiškai formuoti savo veiklos užduotis, greitai reaguoti į pokyčius bei, nuolat bendraujant su klientu, pateikti jam geriausią rezultatą. Dar daugiau – „Scrum“ leidžia klientams pradėti naudoti svarbiausias sprendimo funkcijas dar iki tol, kol visos jį sudarančios papildomos dalys bus baigtos.

Apie „Scrum“ naudojimo patirtį, iššūkius ir naudą, pasakoja „Blue Bridge Code“ Geležinkelių industrijų skyriaus vadovė Jolanta Skeivelienė.

Ašis – aktyvus kliento įtraukimas į sprendimo kūrimą

Adaptuojant „Scrum“ įmonei, dirbančiai griežtai nubrėžtose biudžeto ir laiko ribose, reikėjo nemažai kūrybiškumo, neslepia „Blue Bridge Code“ Geležinkelių industrijų skyriaus vadovė Jolanta Skeivelienė.

„Scrum“ metodas geriausiai tinka įmonėms, turinčioms neribotą biudžetą, neapibrėžtą sprendimo vystymo laiką bei galinčioms visą laiką bendrauti su klientu – būsimuoju šio sprendimo naudotoju, kuris nuolat įsitraukęs į komandos darbą ir kiekviename žingsnyje vertina pasiektus rezultatus ir bendrą kryptį.“, – pasakoja J. Skeivelienė.

Būtent šis kliento įtraukimo į visus sprendimo kūrimo etapus principas ir tapo atspirties tašku pritaikant „Scrum“ metodiką „Blue Bridge Code“. „Svarbiausia, kad „Scrum“ iš esmės visiškai pakeitė „krioklio“ principą, pagal kurį ir mes, ir daugelis kitų įmonių, dirbdavo anksčiau. Svarbiausias „krioklio“ minusas – tai, kad įmonė, gavusi kliento užsakymą, pusmetį arba metus dirba savarankiškai. Analizuoja, projektuoja, vysto, testuoja produktą ir klientui pateikia jau galutinę sprendimo versiją. Deja, dažniausiai paaiškėja, kad klientas galutinį rezultatą įsivaizdavo kitaip, o tai reiškia, kad sprendimo vystytojams tenka sprendimą taisyti. Būtent tokios situacijos ir padeda išvengti „Scrum“, – pasakoja J. Skeivelienė.

Projektas padalinamas į kelias savarankiškas dalis

Pagal „Scrum“ metodiką organizuojamas darbas ir bendravimas su klientu vyksta remiantis visai kitokiais principais nei daugelis yra įpratę. Kiekviena iš sprendimo kūrimo dalių – analizė, kūrimas, testavimas ir t. t. – yra išskaidoma į mažas dalis, atliekama ir pateikiama klientui kaip vienas nedidelis užbaigtas projektas.

„Kas dvi savaites komanda peržvelgia nuveiktus darbus ir pristato juos klientui. Tokio bendradarbiavimo efektyvumas – stulbinamas. Mes ne tik galime operatyviai taisyti sprendimą pagal kliento nurodymus, bet ir drauge su juo iš esmės tobulinti visą sprendimo idėją. Pavyzdžiui, kai kada, išbandęs kelias svarbiausias funkcijas, klientas aiškiau įsivaizduoja, kokios turėtų būti kitos dalys, kaip galima būtų sprendimą modifikuoti taip, kad jis labiau atitiktų jo poreikius. Nors „Scrum“ teoriškai leidžia kurti visiškai naujas idėjas jau bedirbant, diskutuojant ir eksperimentuojant, praktiškai savo darbe tokios prabangos neturime – ir kūrėjai, ir klientai jau būna iš anksto nusimatę, kokio rezultato nori. Tačiau net ir nedidelės, nebrangios to paties sprendimo modifikacijos, įvykstančios jo kūrimo procese, atneša didžiulę naudą visiems, nes kurti sprendimą „ne taip“ rizikuojame ne metus, o tik dvi savaites – iki artimiausio susitikimo su užsakovu ir jo komentarų pateikimo“, – pasakoja J. Skeivelienė.

Galiausiai, toks „sluoksniuotas“ darbas prie sprendimo leidžia iš pradžių sukurti svarbiausias, klientui reikalingiausias funkcijas ir jas tuoj pat pradėti naudoti. „Tai reiškia, kad toks metodas atneša ir realią ekonominę naudą klientui. Nors sprendimas dar nėra iki galo užbaigtas, svarbiausios jo dalys veikia, o tai reiškia, kad naujo sprendimo nauda pajaučiama daug greičiau, nei užbaigus visą sprendimą ir sukūrus jo visas dalis“, – pabrėžia pašnekovė.