45 proc. debesijos paslaugų tiesiog iššvaistomos: rezervuoti resursai arba neišnaudojami, arba už juos permokama, nes pasirenkamos paslaugos, kurių organizacijai iš tikrųjų nereikia. Tai atskleidė JAV debesijos konsultacijas teikiančios kompanijos „RightScale“ atliktas pasaulinis tyrimas . Apie tai, kodėl reikia skaičiuoti debesis, kas yra neefektyvus debesijos paslaugų naudojimas ir kaip su juo kovoti, pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas.

Išbandymas neribotomis galimybėmis

Neribotos galimybės

Kylantis debesijos populiarumas ir laisvės pojūtis, kurio negalėjo suteikti nuosavi serveriai – svarbiausios priežastys, lemiančios neefektyvų debesijos paslaugų naudojimą. Kadangi keisti debesijos paslaugų apimtis kaip niekada paprasta, organizacijos dažnai daro tai impulsyviai, gerai nepaskaičiuodamos, ko ir kiek iš tikrųjų reikia. Tokiu būdu galimybė pamažu, tačiau operatyviai didinti resursus dažnai pamirštama ir iš karto įsigyjamas per didelis kiekis resursų.

„Dalis organizacijų apie įsigytus resursus tiesiog pamiršta, svarbiausias debesijos paslaugų privalumas – mokėti tik už tiek resursų, kiek realiai naudojama, tiesiog ištirpsta“, – komentuoja M. Maraulas. Beje, dalis „RightScale“ tirtų debesijos paslaugų naudotojų įtaria apie neefektyvumą – 53 proc. apklaustų įmonių atskleidė, kad ketina optimizuoti debesijos kaštus ir laiko tai vienu svarbiausių savo IT prioritetų.

Tiesa, padėti klientui suskaičiuoti, kiek ir kokių resursų jam iš tikrųjų reikia, negali ir debesų tiekėjas. Pagal standartinę sutartį, kuri neapima IT priežiūros, tiekėjas tik parūpina resursus, kuriuos užsisako klientas: „Kalbant paprasčiau, informacija apie „budinčius“ ir nenaudojamus resursus tiekėjui nėra prieinama. Todėl detalesnį pajėgumų planavimą turėtų atlikti pats klientas. Beje, tokia galimybė savarankiškai pasirinkti, ko ir kiek reikia – vienas iš didžiausių debesijos privalumų, kurį reikėtų išmokti panaudoti.“

Sprendimai, padedantys preciziškai valdyti resursus

Egzistuoja bendros rekomendacijos ir technologijos, galinčios padėti geriau valdyti debesijos resursus. Tarp labiausiai prieinamų – autoscaling’as, dar vadinamas automatiniu mastelio nustatymu, kuris leidžia automatiškai paauginti virtualių serverių telkinį, jei didėja apkrova, ir vėl jį sumažinti, jeigu apkrova sumažėja. Šis funkcionalumas pravartus turintiems sistemas, kurios stipriai apkraunamos tik periodiškai, o didžiąją laiko dalį yra gana taupios ir nereikalauja didelių pajėgumų.

Dar vienas būdas sutaupyti – išjungti serverius, kai jie nenaudojami. Tai galima atlikti rankiniu būdu arba automatizuotai. „Parašyti vadinamą programinį script‘ą (liet. komandų rinkinį) galima patiems, jeigu žinoma kaip tai padaryti, arba pasitelkus IT paslaugų tiekėją. Šis darbas pareikalaus laiko, tačiau tai – vienkartinė investicija. Vėliau programa pati taupys debesijos resursus. Pavyzdžiui, išjungs serverius naktį, kai jie nenaudojami, ir vėl įjungs ryte, prieš darbo dienos pradžią. Šis paprastas sprendimas iškart padeda sutaupyti gana apčiuopiamas sumas“, – pasakoja M. Maraulas bei atskleidžia, kad panašius sprendimus naudoja ir lietuviškos kompanijos: „Turime apdairių klientų, kurie įsijungia serverį tik vieną kartą per metus ar mėnesį. Tai reiškia, kad visą kitą laiką jie moka tik už disko vietą – t. y. už vieną serverio komponentą, o ne už penkis. Deja, tokiu planavimu gali pasigirti ne visi. Pasitaiko atvejų, kai serveriai veikia visą laiką, nors yra naudojami labai retai.”

Nusiteikimas taupyti – svarbus

Resursų panaudojimo matavimas

Efektyvus debesų naudojimas – tai ne tik technologijos, bet ir IT politikos dalis. „Nuo pat pradžių reikia įsigyti tik tiek resursų, kiek reikia dabar, ir didinti juos pamažu, tuomet, kai tai iš tikrųjų būtina. Pastebime, kad tokia strategija – šioks toks iššūkis, nes šiuo metu daugybės budinčių serverių įsigijimas labiau primena konservų pirkimą karui, kuris galbūt niekada neprasidės, nei pamatuotas IT investicijas. Žinoma, atsargas kaupti reikia, tačiau ne joms turi būti skirta didžioji dalis kiekvieno IT mėnesio išlaidų“, – sako pašnekovas bei pastebi, kad pagrindinė debesijos resursų kaupimo priežastis – nepakankamai atidus savo IT poreikių stebėjimas.

„Kad ir kokiu būdu įgyvendinamas stebėjimas, svarbiausia, kad jis būtų sistemingas ir nuolatinis, nes tik žinant ilgalaikes tendencijas galima tinkamai susiplanuoti savo resursų naudojimą. Žinoma, dalis įmonių žino pikinio resursų panaudojimo laiką intuityviai – pavyzdžiui, tai gali būti švenčių laikotarpis, išpardavimai, pajamų deklaravimo laikas ir pan. Tačiau kitais atvejais reikalinga detalesnė analizė“, – vardija pašnekovas.

Problemą išspręstų kitoks sistemų kūrimas

Dar viena kliūtis efektyviai valdyti debesijos išteklius slypi pradiniame IT sistemų kūrimo etape. „Pastebime, kad dažnai IT sistemas gana lengva perkelti į debesį, tačiau sudėtinga jas efektyviai ten naudoti. Tokia situacija susiklosto, nes IT sistemų kūrėjai nėra laiku informuojami, kad sistema veiks debesyje, o ne fizinėje infrastruktūroje. Jeigu apie šį aspektą nepagalvojama iš anksto, vėliau IT sistemos architektūrą pakeisti ir pritaikyti prie debesijos paslaugų sudėtinga. Pagrindinis reikalavimas debesyje naudojamai IT sistemai  – ji turi būti lengvai plečiama (angl. scalable)“, – pastebi M. Maraulas.

Geriausia strategija kuriantiems savo IT sistemas – kuo daugiau bendrauti ir su sistemos kūrėjais bei diegėjais, ir su būsimu debesijos paslaugų tiekėju: „Visiems drauge tikrai lengva rasti sprendimą, kuris leis išnaudoti visus debesijos privalumus ir nepavers sistemos šeimininkų jos įkaitais, gaunančiais tik minimalią debesijos naudą. Deja, kol kas tokio bendravimo ir bendradarbiavimo Lietuvoje tikrai stinga.“

Įpročius keisti sunkiau nei technologijas

Didėjant saugumui ir pasitikėjimui debesijos tiekėjais, neefektyvus debesijos paslaugų naudojimas po truputį tampa vienu iš svarbiausių debesijos paslaugų iššūkių ir, kaip ir visos rimtesnės problemos, reikalauja kompleksinio sprendimo.

„Kadangi ši problema ne tiek technologinė, kiek žmogiškoji, galima būtų apibendrinti, kad neefektyvus debesų naudojimas susijęs ir su tinkamų kompetencijų, ir su patirties valdant šiuos resursus stoka. Todėl spręsti šią problemą reikėtų ne nuo technologijos, o nuo filosofijos, aiškaus apsisprendimo investuoti laiko ir pinigų kuriant sprendimus ir praktikas, galinčias padėti taupyti debesijos paslaugas. Ir tik priėmus šį sprendimą galima ieškoti technologijų, galinčių padėti“, – pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kitaip, tačiau efektyvus debesijos paslaugų naudojimas reikalauja nemažai pastangų – juk keisti įpročius sudėtingiau nei technologijas, pastebi M. Maraulas: „Akivaizdu, kad jau susiformavo įprotis pirkti debesijos paslaugų „atsargai“. Už šio įpročio slepiasi palengvėjimas, kad nebereikia sukti galvos dėl IT resursų kiekio. O pradėjus vykdyti stebėjimą bandant nustatyti debesijos poreikį ateityje ir galiausiai kasdien atitinkamai valdant debesijos paslaugas, vėl atsiranda poreikis planuoti. Tai neatsiejama nuo tam tikros įtampos ir su tuo ne visiems lengva susitaikyti. Tačiau įžengę į debesijos paslaugų erą, turime žengti toliau ir išmokti debesis valdyti taip, kad pajustume ne tik technologinę, bet ekonominę jų naudą.“