Tobulėjant įmonių IT ūkiui, išauga lūkesčiai turimai infrastruktūrai užduotis atlikti vis greičiau. Duomenų saugyklos, komplektuojamos mechaniniais diskais (angl. Hard Disc Drive (HDD)) daugeliu atžvilgiu jau seniai „nusileido“ vien tik Solid State Drive (SSD) diskus naudojančioms duomenų saugykloms. Siūlome susipažinti, kokie pagrindiniai duomenų saugyklų, komplektuojamų SSD diskais, privalumai ir pasvarstyti, kuriais atvejais vis dar verta rinktis HDD?

Kol SSD technologija dar buvo vystymo stadijoje, šie diskai buvo be galo brangūs ir prieinami nedaugeliui. Tačiau situacija pasikeitė – SSD technologija tapo ženkliai populiaresnė, padidėjo gamybos mastai, ėmė mažėti SSD diskų kainos bei sparčiai augti šių diskų talpa. Taigi, ženkliai sumažėjo kainos ir gaunamos naudos santykio skirtumas tarp duomenų saugyklų komplektuojamų SSD arba HDD diskais. Programinės įrangos gamintojai taip pat persiorientuoja į SSD duomenų saugyklas, joms optimizuoja savo sprendimus bei labiau pritaiko ateities poreikiams, todėl netolimoje ateityje HDD diskais komplektuojamų duomenų saugyklų pritaikymo sričių matysime vis mažiau.

Tad, kokie SSD diskais komplektuojamų duomenų saugyklų (AFA; All Flash Arrays) pagrindiniai privalumai?

  1. Naudinga talpa (angl. usable capacity). Technologinė pažanga įgalino SSD duomenų saugyklas, beveik neprarandant našumo, saugomus duomenis išdubliuoti ir suspausti, taip padidinant naudingą talpą 2-4 kartus. Šiuo metu viename SSD diske galime turėti 16 terabaitų, o netolimoje ateityje, kaip prognozuojama, dar dvigubai ir daugiau (palyginimui šiuo metų didžiausias SAS technologijos diskas yra 1,8 TB 10 krpm, o NL_SAS technologijos diskas 10TB 7,2 krpm).
  2. Greitaveika. SSD duomenų saugyklų greitaveikos parametrai (IOPS, pralaidumas „throughput“, atsako laikas „latency“) yra 10 ir daugiau kartų geresnis lyginant su HDD duomenų saugyklomis. Jau beveik nebestebina, kad atsako laikas serveriui iš duomenų saugyklos ~1 ms vietoje įprastų 15-20 ms mechaniniais diskais komplektuotų duomenų saugyklų. SSD duomenų saugyklos lengvai pasiekia 10 0000 IOPS (input output operacijos per sekundę) kai tuo tarpu mechaniniais diskai komplektuojamos saugyklos įprastai pasiekia 10 000-20 000 IOPS.
  3. Matmenys. Duomenų saugyklos komplektuojamos mechaniniais diskais vietos atžvilgiu yra itin nepraktiškos ir užima daug vietos – pavyzdžiui duomenų saugyklai, kuri talpina 100 TB reikėdavo ~20 U ir daugiau vietos įrangos montavimui skirtoje spintoje. SSD saugyklų atveju į 2 U galima sutalpinti ~290 TB (skaičiuojama RAID apsaugota naudinga talpa), t.y. mechaninių diskų duomenų saugykla su palyginama naudinga talpa užimtų daugiau nei standartinė 42 U įrangos montavimui skirta spinta.
  4. Mažesnės sąnaudos elektrai ir aušinimui. Sunaudojamos elektros energijos ir aušinimo skirtumai tarp HDD ir SDD duomenų saugyklų taip pat akivaizdūs – palyginamai naudingai talpai pateikti, mechaniniais diskais komplektuojama duomenų saugykla jos sunaudoja apie 7 kartus daugiau.

Siekdami užtikrinti sistemų greitaveiką, taupyti brangią duomenų centro vietą bei taupydami elektrą ir aušinimo sąnaudas, patys „Blue Bridge“ duomenų centre naudojame SSD duomenų saugyklas. Pastebime, kad SSD diskais komplektuojamų duomenų saugyklų ekonominę vertę vis labiau įžvelgia ir klientai – jau daugiau kaip metus beveik visos mūsų parduodamos duomenų saugyklos yra komplektuojamos tik SSD diskais, retais atvejais pasitaiko ir saugyklų komplektuojamų su mechaniniais diskais (arba hibridinių, komplektuojamų SSD ir mechaniniais diskais) pardavimų.

Šiuo metu dar yra sričių, kur lėti ir talpūs HDD (NL_SAS ) – vis dar optimaliausias pasirinkimas. Dažniausiai tai atvejai, kai nereikia greičio įvesties-išvesties operacijoms (IOPS) (pavyzdžiui saugoti archyvus, rezervines kopijas, audio-video medžiagą ir pan.). Visgi tikėtina, kad ateityje SSD taps optimalesnis pasirinkimas ir šioms situacijoms.
SSD diskų spartus vystymasis (gaminami vis talpesni ir greitesni diskai), ateinančios naujos technologijos, pvz. „storage class memory“, nauji saugyklų ir serverių sujungimo būdai bei protokolai žymi lūžį duomenų saugyklų technologijose. Radikaliai keičiasi duomenų saugykloms keliami reikalavimai – ypatingas dėmesys skiriamas naudingai talpai, greitaveikai, matmenims bei elektros energijos ir aušinimo sąnaudoms. Pagreitis, kurį įgavo šių technologijų vystymasis – milžiniškas ir gamintojai artimiausiu metu žada nustebinti duomenų saugyklų technologijų atnaujinimais, kurie lems dar iki 1000 kartų didesnę greitaveiką ir atsparumą atminties celių išsidėvėjimui.

HDD ir SSD palyginimas vertinant 100 TiB duomenų saugyklą

Lyginami diskai, SSD – 7,68TB, SAS 600GB 15k ir SAS 1,2TB 10k. Vertinimo kriterijai: našumas*, užimama vieta bei elektros sąnaudas.

HDD ir SSD palyginimas

* Našumas vertintas, kai I/O operacijos bloko dydis 32 kB, skaitymo/rašymo operacijų santykis 70/30. Reali naudinga talpa SSD atveju gali padidėti 2 – 4 kartus jei naudosime duomenų išdubliavimą ir kompresiją. Skaičiavimuose duomenų išdubliavimas ir kompresija nevertinti.


AUTORIUS

Tomas Kalinauskas – „Blue Bridge“ duomenų saugyklų technologijų specialistas, turintis daugiau nei 20 metų patirtį informacinių technologijų srityje, sistemų administravime, duomenų saugyklų ir rezervinio kopijavimo sprendimų projektavime, SAN tinklų projektavime, projektų valdyme bei pardavimuose.

Norite sužinoti daugiau apie duomenų saugyklas ir Jums tinkamiausią sprendimą? 

Susisiekime: Tomas.Kalinauskas@bluebridge.lt, +370 652 23449