Naujausiais programinės įrangos kūrėjus vienijančio BSA l The Software Alliance (BSA) duomenimis, net 51 proc. Lietuvos kompiuteriuose įdiegtos programinės įrangos yra netinkamai licencijuota, o verslo įmonėse vis dažniau naudojamos nelegalios programos. Tiesa, IT įmonės „Blue Bridge“ duomenimis, dalis organizacijų, kurios naudojasi netinkamai licencijuota programine įranga, nežinojo, kad pažeidžia autorių teises.
Kaip susiklosto tokia situacija, kokia prevencija – geriausia, bei kas gresia už nelicencijuotos įrangos naudojimą – pasakoja BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Novus intellectus“ teisininkė Ernesta Seiliūtė, IT įmonės „Blue Bridge“ ekspertas Povilas Kaminskas ir Tomas Parnarauskas, Verslo programinės įrangos aljanso prezidentas ir UAB „NOD Baltic“ vadovas.
Žala kasmet didėja 10 proc.
Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl nelicencijuotos BSA narių programinės įrangos naudojimo įmonėse pradėtos 7 bylos, o pernai tokių bylų per visus metus pradėta 13. Toks bylų skaičius 2015 m. – mažiausias rodiklis per pastaruosius 4 metus. Tačiau pastebima, kad anksčiau pažeidimai buvo smulkesni. Pavyzdžiui, 2013 m., kai buvo užfiksuotas didžiausias pažeidimų skaičius (25), kompensacijos už žalą sudarė 66 tūkst. eurų, o pernai kompensacijų bendra suma siekė 108 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad kasmet ši suma didėja apie 10 proc. ir šiemet ši tendencija išliks.
„Nors 2015 m. teisėsaugos institucijos užfiksavo mažiau BSA narių autorių teisių pažeidimų nei per kelis pastaruosius metus, vidutinė žala BSA narėms išaugo beveik 3 kartus, lyginant su 2014 m.“, – pastebi Ernesta Seiliūtė.
Duomenys apie policijos patikrinimus rodo, kad nelegalios įrangos naudojimo tendencijos jau kelerius metus iš esmės nesikeičia – dažniausiai nelegali įranga aptinkama kūrybos ir projektavimo, taip pat nekilnojamojo turto vystymo, geodezijos ir žemėtvarkos paslaugas teikiančiose įmonėse.
Ne visi pažeidimai – sąmoningi
Komentuodamas pažeidimų statistiką, „Blue Bridge“ Infrastruktūros valdymo sprendimų skyriaus vadovas Povilas Kaminskas pastebi, kad šie skaičiai atspindi ne tik siekį „sutaupyti“ programinės įrangos licencijų sąskaita, bet ir liūdnus neapsižiūrėjimus.
„Lietuvoje yra organizacijų, kurios daro netyčinius programinės įrangos licencijavimo pažeidimus. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai darbuotojai savavališkai diegia nelegalią programinę įrangą į organizacijos kompiuterius. Antra vertus, programinės įrangos licencijavimo sutartys – dažnai sudėtingi dokumentai, kuriuos perprasti ne visada pavyksta net sąžiningoms įmonėms. Pasitaiko, kad po programinės įrangos audito įmonės vadovybė labai nustemba sužinojusi, kad ilgą laiką buvo atliekami veiksmai, pažeidę autorių teises ir galėję užtraukti pinigines baudas“, – pasakoja Povilas Kaminskas.
Tokioje situacijoje nemaloniausia tai, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. „Nepriklausomai nuo motyvų, autorinių teisių pažeidimas yra nusikaltimas, todėl jam išaiškėjus pažeidėjų laukai byla ir baudos“, – sako „Blue Bridge“ atstovas.
Kaip aptinkama nelegali įranga?
Nelicencijuota programinė įranga organizacijos kompiuteriuose gali būti aptikta per patikrinimą, kurį atlieka teisėsauga, arba per įrangos gamintojo inicijuotą auditą.
„Teisėsaugos institucijos turi teisę atlikti programinės įrangos patikrinimą savo, autorių teisių turėtojų ar trečiųjų asmenų iniciatyva. Paprastai tokius patikrinimus atlieka policija, tačiau kitos teisėsaugos institucijos, pvz., Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, kilus įtarimui taip pat vertina programų teisėtumą. Tai taip pat gali padaryti ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Be to, kartais programinės įrangos gamintojai sutartyse su vartotoju numato galimybę atlikti programinės įrangos auditą“, – pasakoja Ernesta Seiliūtė, advokatų profesinės bendrijos „Novus intellectus“ teisininkė.
Gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę
Už autorinių teisių pažeidimus gali grėsti ir administracinė, ir baudžiamoji, ir civilinė atsakomybė. „Pavyzdžiui, taikant administracinę atsakomybę, įmonės vadovui arba kitam atsakingam gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 579 eurų, konfiskuojant neteisėtas kompiuterių programų kopijas. Jei neteisėtų programų bendra vertė pagal teisėto pardavimo kainas siekia daugiau nei 3800 eurų ir programos buvo naudojamos siekiant komercijos tikslų, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju fiziniam asmeniui, įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 19 000 eurų, laisvės apribojimas, areštas ir net laisvės atėmimas iki 3 metų. Juridiniam asmeniui gali grėsti bauda iki 1,9 mln. eurų, juridinio asmens veiklos apribojimas ir netgi juridinio asmens likvidavimas“, – pasakoja teisininkė.
Pažeidimai taip pat gali užtraukti ir civilinę atsakomybę, kai pažeidėjai turi atlyginti žalą, padarytą tiesiogiai autorių teisių turėtojams. „Ši atsakomybė kyla už bet kokį neteisėtą kompiuterių programų panaudojimą, nesvarbu – kompiuterių programa buvo naudota siekiant komercinių tikslų ar ne“, – pabrėžia E. Seiliūtė.
Kaip apsisaugoti?
Vienas patikimiausių būdų, padedančių išsiaiškinti tikrąjį naudojamos programinės įrangos statusą – savanoriškas reguliarus programinės įrangos auditas, kurį užsako pati organizacija.
„Toks auditas padeda ne tik laiku pastebėti galimus pažeidimus, bet ir optimaliau naudotis turimomis licencijomis – pvz., pamatoma, ko galima atsisakyti ir kaip optimizuoti infrastruktūrą, kad sumažėtų išlaidos įrangai“, – pastebi P. Kaminskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu susidomėjimas savanorišku auditu tik pradeda augti. „Idealu, jei licencijų auditas būtų atliekamas bent kartą per metus. Tačiau Lietuvos kontekste didelis žingsnis į priekį būtų žengtas, jei įmonės atliktų auditą bent kartą per 3 metus“, – sako „Blue Bridge“ Infrastruktūros valdymo sprendimų skyriaus vadovas.
Apsižiūrėti – per inventorizaciją
Verslo programinės įrangos aljanso prezidentas ir UAB „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas primena, kad pagal galiojančias Inventorizacijos taisykles, įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, atlikdamos kasmetinę savo turto inventorizaciją, turi inventorizuoti ir naudojamą programinę įrangą.
„Nuo 2015 m. įsigaliojusioje naujoje taisyklių redakcijoje konkrečiai ir aiškiai nurodoma, kaip bendrovei tinkamai susitvarkyti su programinės įrangos inventorizacija: reikia tikrinti faktinius įsigijimo dokumentus ir turimas licencines sutartis, nustatyti, kokį kiekį licencijų naudoja bendrovės darbuotojai, ir ar jis atitinka turimus dokumentus ir sutartis“, – sako T. Parnarauskas.
