Šį kartą – apie asmeninės sėkmės istoriją, kurią įkvėpė drąsa keisti savo profesiją ir galimybes, kurias atnešė šis sprendimas. Eglė, „Blue Bridge Code” jaunesnioji programuotoja, baigusi vadybos studijas pasuko savo karjerą IT keliu. Čia jai padėjo ne tik ryžtas, bet ir „Women Go Tech” programa. Tad, koks gi buvo kelias į TECH pasaulį – patirtimi dalinasi Eglė Predkelytė.

–  Papasakok, kaip atkeliavai iki savo dabartinės pozicijos „Blue Bridge Code”?

Mokiausi JAVA programavimą – tai viena iš back-end  programavimo kalbų, tačiau kursų eigoje supratau, kad labiau noriu gilintis ne į back-end , bet į front-end programavimą (t.y. išorinis programavimas – apima viską, ką vartotojas mato, įskaitant dizainą, jo karpymą, užtikrinant sklandžią vartotojo patirtį internetiniame puslapyje). Todėl praktikos paieškose front-end‘as man buvo prioritetas. Po ilgų paieškų pavyko gauti front-end praktikos vietą „Blue Bridge Code”, būtent kur aš ir norėjau.

Buvo viskas labai įdomu ir kiekviena diena mane džiugino, nes vis kažko naujo išmokdavau. Po praktikos pasilikau įmonėje dirbti ir dirbu jau apie pusmetį. Daugiausia prisidėjau prie vartotojo sąsajos vizualinio tobulinimo (front-end), tačiau šiuo metu laukia nauji iššūkiai, kadangi išbandysiu ir back‘end programavimą.

–  Kokioje srityje dirbai prieš tai? Nuo ko prasidėjo tavo IT kelionė?

Mokykloje buvau labiau linkusi prie humanitarinių mokslų, o universitete pasirinkau vadybos studijas. Baigusi aukštuosius mokslus, įsidarbinau būtent vadybos sektoriuje, kuris yra gan platus. Galvojau apie specializaciją (marketingas, finansai ar kt.), tačiau niekaip neatradau srities/pakraipos, kuri mane išties domintų. Žiniasklaidoje ir tarp draugų nuolatos sklandė kalbos apie vis didėjantį IT specialistų poreikį, apie technologijų svarbą, tad ėmiau galvoti gal tai būtų tikrai šaunus iššūkis. Susiradau metų trukmės nemokamus kursus, kurie vyko vakarais, tad tuo pačiu metu ir dirbau, ir mokiausi…

– Ar kilo sunkumų arba abejonių?

Buvo tikrai labai sunku, bet ne todėl, kad pačius mokslus buvo sunku krimsti, tiesiog turėjau nežmonišką krūvį. Atrodė laukiu savaitgalio tik todėl, kad pagaliau galėsiu išsimiegoti. Viskas buvo be galo įdomu – tai ir motyvavo judėti pirmyn, tačiau tuo pačiu ir nauja, tad smegenys tikrai greitai pavargdavo nuo naujos informacijos antplūdžio. Žinojau, kur noriu dirbti bet net neįsivaizdavau, kaip reikės ieškotis darbo – ko norės darbdaviai, kokių sulauksiu klausimų bei kaip reikės save „parduoti“. Kildavo dvejonių ar tikrai verta viską mesti ir pasirinkti visiškai naują, nežinomą kelią. Čia labai pasitarnavo „Women Go Tech“. Norėjau „įlįsti“ į IT/TECH sritį, nes nelabai suvokiau kaip dalykai vyksta šioje sferoje. Tačiau pirmas projekto sezonas buvo ir patiems organizatoriams it pirmas blynas – niekas nežinojo kaip jį tiksliai kepti.

– Ir kaip tas blynas pavyko tavo atveju?

Iš tiesų iš pradžių net nustebau, nes gavau Vaidą Pilkauską iš „Wix“, kuris buvo įvardytas kaip programuotojas, kuris specializuojasi Java kalboje, o aš jos buvau nusprendusi „neliesti“. Einant į pirmą susitikimą, visiškai neįsivaizdavau koks jis bus, apie ką šnekėsim ir kaip iš viso vyksta mentoriaus ir ugdytinės komunikavimas. Tai buvo nauja ir nežinoma. Tačiau susitikus paaiškėjo, kad Vaidas tikrai nėra „sausas“ programuotojas, kad jo žinių bei požiūro laukas yra kur kas platesnis. Galvojau, kad greičiausiai kalbėsime apie techninius dalykus, apie programavimą, bet susitikus supratau, kad galime diskutuoti apie taip rūpimą pasirinkimo klausimą. Kai buvo labai sunku, kai krūvis buvo nežmoniškas, buvo be galo gera pasišnekėti su IT srityje dirbančiu žmogumi apie perspektyvas, apie motyvaciją. Tai man ypač buvo svarbu todėl, kad savo aplinkoje neturėjau IT profilio žmonių, tad kartais jausdavausi kaip vienišas paukštis.

– Ar pritaikai anksčiau įgytą vadybinę patirtį?

Tikrai taip – tiek bendravime, tiek darbų organizavime, komunikavime tarp komandos. Manau, kad persikvalifikavusi turiu dar daugiau ką pasiūlyti – ne tik žinias iš vadybos, bet ir didžiulę motyvaciją ne tik dirbti, bet ir tobulėti. Programavimas mane „kabina” būtent savo konkretumu – galiu matyti rezultatą, kaip viskas tiesiog akyse keičiasi, kaip kuriu sprendimus, o vadybinė patirtis padeda pačiame darbų organizavime.

– Kokie faktoriai tavo nuomone lemia, kad moterų IT sektoriuje – vis dar mažuma?

Manau, kad tai po truputį keičiasi. Stereotipai, kad IT – „vyriška specialybė”, vis dar gajūs, tačiau neretai pačios moterys jais labiausiai ir tiki. Kai pradėjau lankyti kursus bei dalyvauti „Women Go Tech”, daugiausia nuostabos buvo būtent iš moterų pusės. Vyrukai netgi priešingai – dažnai palaikydavo, IT srities specialistai paskatindavo sakydami, kad kaip super, nes jiems labai trūksta merginų. Manau, auklėjimas taip pat turi nemažą įtaką, dažnai merginos nesirenka tokių specialybių kaip IT bei inžinerija, nes tai nepopuliaru jų draugų bei šeimos rate. Labai džiaugiuosi, kad mano aplinkoje tokių nuostatų nebuvo.

– Koks yra didžiausias „Women Go Tech” programos pliusas?

Tai puikus būdas paskatinti merginas ir moteris judėti į priekį ir nesustoti pusiaukelėje. Labai smagūs būdavo susitikimai tarp dalyvių, kai įsibėgėjant pačiai programai vis daugiau narių žengdavo tą didįjį žingsnį ir palikdavo savo esamus darbus bei imdavo ieškoti galimybių būtent IT srityje. Tas jausmas, kad esi ne viena, kad ne tave vieną apninka abejonės dėl ateities, dėl pasirinkimų. Programa sukūrė puikią bendruomenę, kurioje galėjai tiek pasisemti motyvacijos, tiek išsikalbėti.


„Women Go Tech“ – pirmoji mentorystės programa Lietuvoje, skirta studentėms ir profesinį kelią pradėjusioms moterims, kurias domina karjera technologijų sektoriuje. Registracija į „Women Go Tech” 2018 vyksta iki gruodžio 1 d. – prisijunkite!