Kaip pasiekti geriausių rezultatų skiriant tik tiek pastangų ir laiko, kiek reikia? Vienas iš geriausių kelių – pasitelkti patikrintas praktikas, paremtas iš tradicinio IT atėjusiais principais, kurie yra pritaikyti debesų kompiuterijos stipriausių savybių išnaudojimui, pastebi „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros direktorius Aldas Glemža ir įvardija 5 rekomendacijas, kurios padės ruošiantis, migruojant ir būnant debesyse gauti geriausius rezultatus.

Išleisti tiek, kiek reikia, kad organizacija gautų didesnę naudą

Planuojant debesijos paslaugų įsigijimą svarbiausią vaidmenį vaidina bendras organizacijos matymas, kokią naudą atneš debesų paslaugos. Ir tai nebūtinai bus vien siekis sumažinti IT išlaidas, pastebi A. Glemža, pridurdamas, kad racionalu pasvarstyti ir apie tai, kokią naudą atneš standartizavimas bei operacijų automatizavimas.

Apsidrausti nuo kito kraštutinumo – neprognozuojamo IT išlaidų didėjimo – padės sprendimas, kas atsakingas už racionalų ir organizacijos galimybes atitinkantį debesijos paslaugų įsigijimą. „Padidinti debesijos paslaugų resursus, o kartu – ir išlaidas – galima keliais pelės spragtelėjimais savitarnos svetainėje. Todėl verta iš karto nutarti, kaip bus priimami sprendimai įsigyti daugiau resursų ar sumažinti jų kiekį“,– pabrėžia pašnekovas.

Skaičiuojant debesų kompiuterijos kainą negalima pamiršti ir netiesioginių išlaidų –  t. y., reikia įvertinti visą debesų paslaugų naudojimo ciklo kainą. „Iš patirties teikiant „Blue Bridge“ debesų kompiuterijos paslaugas matome, kad prieš keliantis į debesis reikėtų sau atsakyti, kaip šias paslaugas plėsite, stebėsite, mažinsite? Kiek kainuos darbuotojų apmokymas jomis naudotis? Kada peržiūrėsite susitarimą su tiekėju, kainodarą ir t. t.?“, – pabrėžia pašnekovas.

Galiausiai, jeigu iškeliama dalis arba visi savi IT paslaugų komponentai, kyla klausimų dėl organizacijos stabilumo, į kuriuos taip pat reikia atsakyti. „Juk tarsi prarandama kontrolė perduodant šiuos komponentus tiekėjams. Sprendimo teisingumą gali parodyti atsakymas į klausimus: „Ar mano nuosava infrastruktūra ir IT specialistų nusiteikimas dirbti mano organizacijoje yra tvirtesni nei pasirenkamo tiekėjo? Ar pokyčių greitis, kurį galiu pasiekti savo organizacijoje, yra tinkamesnis nei tiekėjo?“, – vardija A. Glemža.

Pasikliauti standartinėmis paslaugomis apsimoka

Tęsdamas kaštų ir pokyčių greičio temą, A. Glemža pastebi, kad brangiausiai kainuoja ir daugiausiai laiko atima bandymai sukurti savo unikalius reikalavimus debesijos paslaugoms.

„Dirbti kitaip nei dauguma kainuoja brangiai ne tik įsigijimo metu, bet ir vėliau, nes organizacijai teks savarankiškai susimokėti už paslaugų perdarymą, kitų versijų ir produktų suderinimą ir t. t. Iš kitos pusės, jeigu jums netinka standartinės paslaugos ir susitarimai, kurie tinka daugumai organizacijų, ir kuriuos siūlo tiekėjai, verta atidžiau pasigilinti į savo unikalumo priežastis ir pasistengti pakeisti savo reikalavimus paslaugoms, o ne pačias paslaugas“, – sako pašnekovas.

Pasikliauti standartais apsimoka ne tik ekonomiškai, bet ir dėl kitų priežasčių. „Standartai užtikrina paprastesnį ir aiškesnį reikalavimų veikimui debesyje sudarymą bei galimybę pasinaudoti tiekėjo siūlomomis sutartimis. Standartų laikymasis taip pat atveria kelius pritaikyti rekomendacijas, pavyzdžiui, laikytis žingsnių eiliškumo pereinant į debesį: pradėti migravimą nuo techniškai nesudėtingų, rečiau naudojamų IT paslaugų ar sistemų, o po to, pasiteisinus šiam sprendimui, analogišku būdu pereiti prie debesijos ir su veiklai didesnę įtaką turinčiomis sistemomis“, – paaiškina A. Glemža.

Pirmiausia rinktis ne tiekėją, bet IT partnerį

Žengiant sekantį žingsnį – renkantis IT paslaugų tiekėją – vertėtų atkreipti dėmesį į du svarbiausius dalykus: IT paslaugų kokybę, t. y. technines galimybes, ir tiekėjo sugebėjimą kurti santykius, pagrįstus pasitikėjimu.

„Kaip paprastai ir sąlyginai greitai įsitikinti tiekėjo paslaugų kokybe ir tuo, kad randate bendrą kalbą? Pasiteiraukite rekomendacijų savo pažįstamų, naudojančių debesų kompiuteriją, paprašykite tiekėjo suorganizuoti apsilankymą pas kitus jų klientus, angliškai dar vadinamą reference visit, drąsiai išbandykite tiekėjo platformas nemokamai ir būtinai palyginkite kelis tiekėjus“, – vardija A. Glemža.

Pasitikėjimu grįstų santykių kūrimui didelę reikšmę turi ir abipusis supratimas apie tai, ko IT partnerystė neapima. „IT tiekėjas negali prisiimti visos atsakomybės už jūsų duomenų saugumą. Su IT partneriu jūs tik pasidalijate rizika, iškeičiate technologines grėsmes ir IT specialistų išlaikymo poreikį į tiekėjo pasirinkimo riziką. Bet kokiu atveju debesų paslaugos ir jų tiekėjai neišvaduoja jūsų nuo atsakomybės už organizacijos informacijos išsaugojimą ir tinkamų informacinių paslaugų teikimą“, – pabrėžia pašnekovas.

Suplanuoti paslaugų nutraukimą

Juokaujama, kad pirmas dalykas, kurio reikia mokyti pradedančius vairuotojus, yra stabdymas. Tad ir prieš įsikeliant į debesį būtina įsitikinti, kad žinote, kas nutiks, kai šių paslaugų nebereikės.
„Ar numatėte, kaip pakeisite tiekėją, jei to prireiks? Kaip išsikelsite iš jo duomenų centro? Daugelis apie tai nesusimąsto, nors tai ypač svarbūs klausimai. Debesų kompiuterijos naudojimo ciklas nėra begalinis. Vieną dieną dėl vienų ar kitų priežasčių šitų paslaugų nebereikės ir apie tai turite pagalvoti nuo pat pradžių“, – akcentuoja A. Glemža.

Turėti kuo daugiau erdvės savo sprendimų keitimui reikėtų ir vykdant migravimą į debesis. „Persikeldami priimkite sprendimus, kuriuos vėliau būtų nesunku pakeisti. Numatykite, kaip galite kuo greičiau priimti sprendimus besikeičiant situacijai, pavyzdžiui, kartu su tiekėju įvertinkite galimus sprendimus, ir, jeigu reikia, iš anksto gaukite veiklos atstovų pritarimą pasirinktam problemos sprendimui“, – dėsto pašnekovas.

Laikyti duomenų kopijas kitame duomenų centre

Vieno debesijos paslaugų tiekėjo neužtenka norint užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus ir atsparumą išorinėms grėsmėms.

„Technologinės ir tiekėjo veiklos tęstinumo rizikos išlieka net „apsigyvenus“ tiekėjo duomenų centre. Čia gali sugesti vėdinimas, dingti elektra, ištikti stichinė nelaimė. Todėl saugoti rezervines duomenų kopijas pas kitą tiekėją, jeigu įvyktų gedimas pirmojo tiekėjo debesyje –  būtina“, – pabrėžia pašnekovas.

Pabaigai

Migracija į debesį dažnai būna susitvarkymo etapas, pavyzdžiui, persikeliant į debesį suvienodinamos operacinių sistemų ir kitos sisteminės įrangos versijos ir atsisakoma to, ko nereikia, pasakoja A. Glemža, pastebėdamas, kad tuo pat metu pasirengimo etape padarytos klaidos išlieka ir po perkėlimo, o tai reiškia, kad prarandami pinigai ir laikas, nes dalį darbų vėliau reikia atlikti iš naujo.

„Net sėkmingai įveikus pasirengimo ir migravimo etapus, darbai – stebėjimas, vertinimas, nuolatinis optimizavimas – nepasibaigia. Svarbiausias etapas – buvimas debesyje – savaime neatneš naudos kaip prisijaukintas aitvaras. Debesys yra naudingi būtent todėl, kad juos galima nuolat keisti, „lankstyti“ pagal savo poreikius ir, žinoma, atsisakyti to, ko nereikia“, – pabrėžia Aldas Glemža, rekomenduodamas naudojant debesų paslaugas skirti pakankamai dėmesio jų veikimo analizei ir paslaugų konfigūravimui bei naudoti debesų tiekėjo įrankius ir valdymo priemones, veikiančias pagal iš anksto numatytas taisykles, – pavyzdžiui, automatiškai suveikiantį resursų lygio padidinimą ar sumažinimą, priklausomai nuo jų faktinio apkrovimo.

„Tai ypač svarbu veiklai, turinčiai sezoninį pobūdį, kai, pavyzdžiui, kelis kartus per metus sistemos stipriai apkraunamos. Tai taip pat aktualu naujų IT paslaugų teikimo pradžioje, kai reikia sklandžiai įvesti naujas paslaugas, užtikrinant joms pakankamus resursus“, – sako pašnekovas, pridurdamas, kad iš akių negalima išleisti ir paslaugų kokybės parametrų (SLA). „Pavyzdžiui, svarbu įvertinti – gal veiklai priimtinas mažesnis IT paslaugų pasiekiamumas ar ilgesnis reakcijos į sutrikimus laikas. Taip pat – nuolat ieškoti būdų prisitaikyti prie kintančio resursų naudojimo pobūdžio“, – pasakoja A. Glemža.


Aldas Glemža – „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros ir IT direktorius, sertifikuotas IS auditorius (CISA), vienas iš tarptautinės Informacinių sistemų audito ir valdymo asociacijos skyriaus Lietuvoje  ISACA steigėjų ir pirmasis vadovas, mokslų daktaras, VU matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas.