Prieš metus, pirmą kartą rašydamas apie jau tuomet garsiai aptarinėjamus JAV Gynybos departamento (Pentagono) planus įsigyti debesų kompiuterijos paslaugų už 10 mlrd. JAV dolerių, pastebėjau, kad šis „debesų“ pirkimo procesas pirmiausia galėtų būti įdomus kaip analogas, naudinga patirtis stebint tai, kaip ir šioje Atlanto pusėje valstybinės bei Europos Sąjungos institucijos skuba išnaudoti debesų kompiuterijos privalumus. Ir štai neseniai vienas didžiausių „debesų“ pirkimo viešasis konkursas pasibaigė, JEDI (angl. Joint Enterprise Defense Infrastructure) kontraktas pasirašytas. Tad kokie šios garsios istorijos aspektai galėtų būti įdomiausi?

Pirkimo suma reikšmingesnė valstybei

Vos paskelbus JEDI kontrakto laimėtoją – „Microsoft“ – daugiausiai dėmesio sulaukė faktas, kad „Microsoft“ nugalėjo rimtą varžovą, kitą pasaulinės debesų kompiuterijos milžiną – AWS.

Vis dėlto keli apžvalgininkai pastebėjo, jog sutartis, pagal kurią Pentagonas per 10 metų debesų kompiuterijos paslaugoms išleis 10 mlrd. JAV dolerių, pasauliniams debesų kompiuterijos tiekėjams finansiškai nėra tokia svarbi kaip valstybinei institucijai, ketinančiai šiuos pinigus išleisti. Ir ne tik todėl, kad sutartyje laimėjusiam tiekėjui garantuoti tik dveji metai, su galimybe pratęsti kontraktą du kartus 3 metams, ir vieną kartą – dar 2 metams. Tiesiog ir AWS, ir „Microsoft“ metinės pajamos jau dabar yra didesnės nei visa dešimtmetį truksiančio kontrakto suma.

Vertinama, kad pernai AWS pajamos siekė kiek daugiau nei 25 mlrd. JAV dolerių, o „Microsoft Azure“ – apie 13, 5 mlrd. Šiemet, panašu, šios pajamos dar didės. Apskritai, „Synergy Research“ duomenimis, debesų infrastruktūros metinė rinka siekia apie 100 mlrd. JAV dolerių.

Jei dar pridėsime tai, kad abu tiekėjai jau turi kontraktus su JAV gynybos institucijomis – „Microsoft“ su Pentagonu, o AWS – su Centrine žvalgybos agentūra, tampa aišku, kad tiekėjams šis konkursas, kitaip nei valstybei, vis tik nėra „istorinio masto“.

Bendradarbiavimas su viešuoju sektoriumi – vizitinė kortelė

US Pentagon

Ir vis dėlto galima buvo pastebėti, kad JEDI svarbus visiems šiame konkurse dalyvavusiems tiekėjams. Tai įrodo iš konkurso pašalintų ir tuo pasipiktinusių IBM bei „Oracle“ reakcijos ir „Microsoft“ džiaugsmas laimėjus sutartį ir šio gamintojo pastebėjimas, kad tapti valstybės partneriu diegiant inovatyvias technologijas – garbė.

Šią svarbą, panašu, lėmė toliaregiškumas – JEDI jau anksčiau buvo vertintas kaip galimybė parodyti savo kompetenciją pertvarkant valstybės IT ūkį, kas, savo ruoštu, gali atverti duris į ateities sandorius su svarbiausiomis valstybinėmis institucijomis ir JAV, ir – kas ne mažiau svarbu – visame pasaulyje.

„Debesys“ kaip pagrindas dar pažangesnėms technologijoms

Svarstant apie valstybinio IT ūkio pertvarką, vertingi antrame plane dažnai liekantys Pentagono atstovų pasisakymai apie tai, kodėl atsirado JEDI poreikis. Nors apie konkurso sąlygas žinoma palyginus nedaug ir, pavyzdžiui, nežinome, ar nugalėjo pasiūliusysis „mažiausią kainą“, tačiau tam tikri Pentagono ir apskritai JAV gynybos sektoriaus poreikiai, susiję su pažangia IT infrastruktūra, šios istorijos metu išryškėjo.

Pirmiausia dėmesį patraukia svarstymai apie tai, kad išnaudoti debesų kompiuterijos privalumus JAV skatina konkurencija su Kinija. Tai, kad Kinija investuoja daug pinigų ir laiko, kad kurtų ir turėtų pažangiausias debesijų kompiuterijos technologijas, liudija tokios įmonės kaip „Baidu“, „Alibaba“, „Tencent“, „SenseTime“ ir t. t.

Kalbama ir apie tai, jog platesnis bei sklandesnis debesų technologijos naudojimas JAV gynyboje leistų greičiau pritaikyti dirbtinį intelektą ir išnaudoti jo potencialą kuriant pranašumą ateities karyboje.

Žemiški IT modernizacijos tikslai

Tačiau greta ambicingų tikslų, yra ir atpažįstamų problemų. Pavyzdžiui, neslepiama, kad JEDI – platesnės IT modernizacijos dalis. Pentagono atstovai yra ne kartą pripažinę, kad technologijos, kurias jie šiuo metu naudoja, yra kiek „neadekvačios“ – nuo pasenusių IT sistemų iki pastebėjimo, kad kariuomenė negali pasiekti duomenų ir dalytis informacija taip greitai, kaip privataus sektoriaus organizacijos.

Kaip yra gana atvirai pastebėjusi Pentagono IT vadovė (CIO) Dana Deasy, Pentagonas neturi verslui būdingo požiūrio į IT. „Mes turime daug atskirų sprendimų ir mes naudojamės daugybės debesų tiekėjų paslaugomis, tačiau taip ir nesukūrėme holistinio sprendimo ir tai šiuo metu kelia iššūkių“, – sakė ji.

Nors JEDI kontraktas neabejotinai turi specifinių aspektų, jo pagrindas – valstybės institucijos poreikis neatsilikti nuo technologinės pažangos ir kuo greičiau turėti tarpusavyje derančias sistemas bei centralizuotai valdomą IT infrastruktūrą, pasižyminčia lankstumu – gerai suprantamas ir Lietuvoje. Pas mus pavienės valstybinės institucijos taip pat demonstruoja ryžtą išnaudoti debesų kompiuterijos technologijas ir deda nemažai pastangų modernizuodamos savo IT ūkį jau dabar, tačiau bendresnė valstybės politika, susijusi debesų kompiuterijos platesniu taikymu valstybiniame sektoriuje kol kas tik kuriama.


AUTORIUS

Rokas Ališauskas – UAB „Blue Bridge“ IT paslaugų vadybininkas, kurio specializacija – debesų kompiuterijaIT valdymo ir priežiūros paslaugos. 

Susipažinkite su „Blue Bridge“ debesų kompiuterija – KOMANDA MŪSŲ, PERGALĖS JŪSŲ >>