Net 94 proc. aukštos kompetencijų profesionalų, dirbančių tokiose srityse kaip teisė, IT, bankininkystė, darbui skiria 50 ir daugiau valandų per savaitę. Prie šių valandų dar reikėtų pridėti maždaug 25 valandas, kurias darbuotojai praleidžia ne darbo metu tikrindami darbo paštą ir kitą su darbu susijusią informaciją, parodė pernai metų Harvardo verslo mokyklos tyrimas. Ši iškalbinga statistika tik vienas iš pavyzdžių, įrodančių, kad nepaisant ekonominės ir technologinės pažangos darbo valandų skaičius išsivysčiusiose šalyse nemažėja.

Problema žinoma, tačiau sprendimo būdų vos keli

Vis daugiau kalbama ir apie tai, kad imtis iniciatyvos ir padėti darbuotojams atrasti darbo bei asmeninio gyvenimo balansą turėtų darbdaviai – juk būtent jų darbuotojų ir visos komandos efektyvumas nukenčia nuo lėtinio nuovargio, „perdegimo“, depresijos bei kitų su dideliu darbo krūviu siejamų problemų.

COVID-19 pandemijos metu daugelis atkreipė dėmesį, kad nuotolinis darbas ir įprastu metu galėtų tapti viena iš priemonių, užtikrinančių lankstų darbo grafiką. Tarp kitų „būtinųjų“ priemonių minimas „šventas“ atostogų laikas, per kurį darbuotojų negalima trukdyti klausimais, susijusiais su darbu. Vis dėlto sutariama, kad į darbdavių arsenalą, siekiant užtikrinti normalią darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, turėtų būti įtraukta daug daugiau ir įvairesnių priemonių.

Kokios priemonės galėtų padėti ir darbuotojams, ir darbdaviams užtikrinti balansą tarp karjeros bei asmeninio gyvenimo bei išlaikyti efektyvumą, savo įžvalgomis dalijasi „Blue Bridge“ grupės personalo direktorė Alma Reketienė.

Visas priemones turėtų vienyti bendras principas

Alma Reketienė, Blue Bridge

Sukurti darbuotojams sąlygas, kurios padeda ne tik dirbti, bet ir gyventi – kompleksinis tikslas, susidedantis iš skirtingų užduočių. Kryptingumą tokiai darbdavio strategijai galėtų suteikti atraminis principas, „bendra idėja“. Tai padėtų atsirinkti tinkamiausias priemones, sako Alma Reketienė.

„Pavyzdžiui, „Blue Bridge“ grupėje pasirinkome gyvenimo etapų „filosofiją“ – tai reiškia, kad siekiame suteikti kiekvienam darbuotojui tai, ko jam reikia labiausiai, atsižvelgiant į jo amžių, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes. Matome darbuotoją kaip nuolat besikeičiantį ir bandome prie jo derintis“, – sako pašnekovė.

Ji paaiškina, kad viename gyvenimo etape žmogus nori skirti daugiau laiko studijoms, profesiniam tobulėjimui, kitame – šeimos poreikiams. Vieniems žmonėms pagal charakterio ypatybes svarbu būti bendruomenės dalimi, jausti, kad su kolegomis smagu ne tik dirbti, bet ir leisti laisvalaikį, drauge dalyvauti įvairiose veiklose, kitiems labiau patinka klajoti po mišką su fotoaparatu ir paskui stebinti kolegas nuotraukose užfiksuotų paukščių grožiu.

„Tai ir apibrėžia praktinių priemonių lauką. Pavyzdžiui, studentams ir darbuotojams su mažais vaikais ar turintiems prižiūrėti vyresnio amžiaus tėvus, užtikriname lankstų darbo grafiką, galimybę atlikti darbą ir po darbo valandų, esant būtinybei – išeiti ir darbo metu, dirbti nuotoliniu būdu“, – dėsto pašnekovė ir akcentuoja, kad darbdaviams tam tikras gaires suteikia ir galiojantys įstatymai: „Deja, Lietuvoje darbuotojams vis dar tenka pakovoti ir dėl atostogų egzaminams, ir dėl tėvadienių ar panašių lengvatų, kurios jiems turi būti suteikiamos pagal Darbo kodeksą. Iš savo patirties matome, kad darbuotojai tikrai mielai jomis naudojasi, jeigu ir vadovai, ir kolegos į tai žiūri iš tikrųjų palankiai, o ne tik formaliai. Pavyzdžiui, didžiuojamės, kad dauguma mūsų specialistų vyrų, gimus vaikui, pasiima tėvystės atostogas. Turime tėčių ir vaiko priežiūros atostogose“.

Pradžia – priemonės, padedančios dirbti

Blue Bridge

Galvojant apie priemones, galinčias užtikrinti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, labai svarbu pradėti nuo tų, kurios lemia kokybišką darbo aplinką, pabrėžia Alma Reketienė.

„Vien lankstus darbo grafikas ar galimybė derinti studijas su darbu negali sukurti komforto ir geros atmosferos darbovietėje, pojūčio, kad darbdaviui iš tikrųjų rūpi kiekvienas darbuotojas. Todėl reikėtų pagalvoti, kokios apčiuopiamos priemonės galėtų pasitarnauti tam, kad darbuotojai mažiau pavargtų, būtų produktyvesni?“ – dėsto pašnekovė ir priduria, kad „Blue Bridge“ grupėje atsakymą į šį klausimą padeda rasti darbuotojų apklausos.

„Nemažą dalį įmonės vidinio gyvenimo sprendimų priimamame remdamiesi darbuotojų apklausomis ir tyrimais. Pavyzdžiui, atnaujindami savo biurą, paklausėme darbuotojus, kokių darbo ir poilsio erdvių jie norėtų. Pamatėme, kad dauguma nelabai norėtų dirbti atviroje (angl. „open space“) erdvėje, be to, reikėtų įrengti papildomas poilsio zonas. Remdamiesi šia apklausa likome prie biuro suskirstymo į kabinetus, įrengėme ne tik erdvesnę virtuvę, bet ir poilsio erdvę, žaidimų kambarius, miego zoną. Šiandien iš šių erdvių populiarumo matome, kad toks sprendimas buvo teisingas. Darbuotojai ir darbo metu gali atgauti jėgas, pabendrauti, o visa tai padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir efektyvumą“, – sako A. Reketienė.

Kita priemonė, prisidedant prie geresnės darbuotojų fizinės savijautos, kurią įgyvendino „Blue Bridge“ – ergonominės darbo vietos: reguliuojamo aukščio stalai, patogios darbo kėdės, aukšti stalai susirinkimų kambariuose, kad būtų galimybė rinktis – stovėti ar sėdėti.

„Didesnės ir mažesnės priemonės, nukreiptos į darbuotojų kasdienybę darbe nėra svarbiausios, bet vis dėlto vaidina tam tikrą vaidmenį tame, kaip darbuotojai jaučiasi, su kokia emocija grįžta į šeimas, prie hobių ir laisvalaikio. Beje, neretai būtent šios priemonės pareikalauja didžiausių investicijų iš darbdavio pusės“, – neslepia pašnekovė.

Darbovietė ir kolegos, kuriantys bendruomenę

Blue Bridge

Dalis tyrimų, pabrėžiančių darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarbą, atkreipia dėmesį, kad dėl didelio darbo krūvio kenčia ne tik fizinė ir psichologinė sveikata, bet ir interesų bei bendravimo ratas. Tai savo ruožtu, turi neigiamos įtakos profesinėms kompetencijoms – sugebėjimui rasti kūrybiškus sprendimus, mokytis naujų įgūdžių, lavinti emocinį intelektą ir t. t. Todėl dalis darbdavio priemonių turi būti nukreiptos į asmeninį tobulėjimą ir tvirtesnių ryšių tarp kolegų kūrimą, pastebi A. Reketienė.

„Svarbu sukurti platformą, ritualus, kurie padėtų darbuotojams pasijusti bendruomenės dalimi ir leistų jiems tobulėti. „Blue Bridge“ grupėje šio tikslo siekiame keliais būdais. Pirmiausia, atvirai bendraujame, dalinamės informacija, diskutuojame mūsų bendradarbiavimo erdvėje Teams‘uose. Antra, organizuojame išorinius ir vidinius mokymus įvairiomis temomis – nuo technologinių iki oratorystės meno ar asmeninių finansų valdymo. Taip pat, svarbią vietą užima kolegų bendruomenės šventės – vasaros ir žiemos šventės, tradicinės vaikų Kalėdos, vaikų diena biure, savanorystė vaikų dienos centre, kurią įgyvendiname kaip socialinės atsakomybės projektą. Tai leidžia geriau pažinti kolegas, pamatyti juos kitame kontekste, o drauge – ir lengviau rasti bendrą kalbą darbo aplinkoje“, – pasakoja „Blue Bridge“ personalo direktorė.

Vienas iš rodiklių, leidžiančių įsitikinti, kad atmosfera komandoje gera – pomėgių jungiamų kolegų grupelių atsiradimas, pastebi pašnekovė. „Tai, kad kolegos tampa ne tik bendradarbiais, bet ir bendraminčiais, parodo būtent neformalių grupių atsiradimas. Pavyzdžiui, mes turime ir bėgimo entuziastų, kompiuterinių žaidimų, Šaulių Sąjungos narių, krepšinio bei futbolo fanų ir kitų bendrų veiklų atradusių darbuotojų grupių. Drauge kolegos lankosi kultūriniuose renginiuose, keliauja, sportuoja. Visa tai leidžia plėsti asmeninį akiratį, tobulėti ir tiesiog kokybiškiau bendrauti su kitais komandos nariais ne tik darbe, bet ir už jo ribų“, – dėsto A. Reketienė.

Galimybė derinti karjerą ir asmeninius poreikius padeda išlaikyti talentus

Kaip vieną iš didžiausių privalumų darbdaviui, įgyvendinančiam efektyvią strategiją, leidžiančią darbuotojams derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, „Blue Bridge“ personalo direktorė įvardija darbuotojų išlaikymą ir galimybę „auginti“ talentus komandos viduje.

„Geriausias tokios strategijos efektyvumo rodiklis yra tai, kad žmonės, prisijungę prie komandos dar studijų metais, lieka ir vėliau, jau kituose savo gyvenimo etapuose. Juk dažnai būtent asmeninio gyvenimo slenksčiai nulemia ir karjeros posūkius. Todėl svarbiausias tokiai strategijai yra laiko testas. Turime darbuotojų, kurie studijavo, laikė egzaminus, vėliau, pagausėjus šeimai, išėjo vaiko priežiūros atostogų, grįžto ir pasinėrė į profesinį tobulėjimą, savo kompetencijos gilinimą. Tai, kad per visus šiuos etapus jie lieka „Blue Bridge“ grupės dalimi, leidžia teigti, kad kurdami lanksčias darbo sąlygas judame teisinga kryptimi – darome viską, kad bet kuriame gyvenime etape žmogus galėtų be papildomo streso skirti laiko ir jėgų savo asmeniniams prioritetams“, – apibendrina pašnekovė.

Prisijunk prie „Blue Bridge“ grupės komandos!

Užsuk pasižiūrėti, ko šiuo metu ieškome >>